Šaldiklis daugeliui tampa vieta „vėlesniam“, kur maistas pamirštamas mėnesiams. Tuomet anksčiau ar vėliau ištraukiami nežinomi paketėliai, ant kurių neaišku nei data, nei turinys, ir keliauja tiesiai į šiukšliadėžę.
Tvarkingai ir apgalvotai naudojamas šaldiklis gali padėti sutaupyti pinigų, sumažinti maisto švaistymą ir palengvinti kasdienį gaminimą. Svarbu žinoti, ką verta šaldyti, kiek ilgai tai daryti ir kokių klaidų vengti.
Kas geriausiai tinka šaldymui ir ką verčiau sunaudoti šviežią
Šaldyti labiausiai tinka maisto produktai, kurių sudėtis ir struktūra mažai keičiasi nuo žemos temperatūros. Tai mėsa, žuvis, dauguma uogų, virtos ankštinės daržovės, duona ir dalis jau paruoštų patiekalų, pavyzdžiui, troškiniai ar sriubos.
Kur kas prasčiau šaldymą pakelia maistas, kuriame daug vandens ir trapios struktūros. Agurkai, salotos, pomidorai, arbūzas atitirpę tampa vandeningi ir minkšti, todėl geriau tinka termiškai apdorojamiems patiekalams, o ne šviežioms salotoms. Panašiai elgiasi ir kai kurie vaisiai, pavyzdžiui, obuoliai ir kriaušės, todėl juos dažniausiai šaldo perdirbtus: kaip tyrelę, tarkius kepiniams, įdarą pyragams.
Mėsa, žuvis ir pusgaminiai: kiek laiko laikyti šaldiklyje
Žalia mėsa ir žuvis dažniausiai sudaro brangiausią šaldiklio turinio dalį, todėl svarbu ne tik greitai užšaldyti, bet ir neperlaikyti. Kuo riešesnė mėsa ar žuvis, tuo trumpesnis rekomenduojamas šaldymo laikas, nes riebalai greičiau apkarsta ir produktas praranda skonį.
Smulkinta mėsa ir faršas geriausia sunaudoti per kelis mėnesius, o stambesni gabalai išlaiko kokybę ilgiau. Žuviai ir jūros gėrybėms taip pat reikalingas trumpesnis terminas, ypač jei jos jau supjaustytos porcijomis arba marinuotos.
Pusgaminiai, pavyzdžiui, įdaryti koldūnai ar virtiniai, gali būti laikomi šiek tiek ilgiau, jei buvo užšaldyti greitai ir sandariai supakuoti. Vis dėlto praktiška planuoti taip, kad tokie gaminiai būtų suvartojami per kelis mėnesius, o ne kaupiami metams į priekį.
Virti patiekalai šaldiklyje: ką verta gaminti „į priekį“
Šaldiklis ypač praverčia ruošiant didesnius kiekius maisto iš karto. Troškiniai, trintų daržovių ar ankštinių sriubos, čili, faršo padažai be pieno produktų po atšildymo išlaiko skonį ir tekstūrą, jei buvo teisingai užšaldyti.
Pienas, grietinėlė, grietinė ar daug sūrio turintys patiekalai po užšaldymo gali atsiskirti, sulipti ar sukristi. Tai nereiškia, kad jie netinkami valgyti, bet tekstūra neretai nuvilia. Tokius patiekalus geriau šaldyti prieš dedant pieno produktus, o juos įmaišyti jau pašildžius.
Patogu porcijomis susišaldyti virtus ryžius, kruopas ar ankštines. Jie puikiai tinka greitam pietų dubenėliui, kai tereikia pridėti šviežių ar keptų daržovių ir padažo. Svarbu prieš šaldant juos atvėsinti ir sukrėsti į plokštesnes pakuotes, kad būtų lengviau atitirpinti.
Duona, kepiniai ir desertai: kaip išvengti gumulų ir sausumo
Duona ir bandelės šaldiklyje išsilaiko kur kas geriau nei kambario temperatūroje, jei yra tvarkingai supakuotos. Patogu supjaustyti kepalą riekelėmis, supakuoti mažomis porcijomis ir šalčiau laikyti tik tai, ką spėsite suvalgyti per kelias dienas, o likusį užšaldyti.
Kepinius su subtiliu kremu, pavyzdžiui, su želatina ar standinančiais grietinėlės kremais, verta šaldyti atsargiai, nes atitirpę jie gali paliesti vandenį. Geriau atskirai šaldyti biskvitinius pagrindus, o kremą ruošti šviežiai tą dieną, kai desertą patieksite.
Puikiai šaldosi keksiukai, biskvitiniai pyragai be įmantrių kremų, blyneliai, vafliai. Juos patogu išdėlioti vienu sluoksniu ant lentelės, užšaldyti, o tada suberti į maišelį. Taip išvengsite sulipusių gabalų ir galėsite pasiimti tiek, kiek reikia.
Maisto paruošimas šaldymui: temperatūra, pakuotės ir žymėjimas
Prieš dedant į šaldiklį, virtus patiekalus būtina visiškai atvėsinti. Karštas ar dar šiltas maistas kelia šaldiklio temperatūrą, lėčiau užšąla ir labiau nukenčia tekstūra. Be to, atitirpęs vanduo ant maisto paviršiaus skatina ledo kristalų susidarymą ir išsausėjimą.
Šaldymui tinka sandarūs plastikiniai arba stikliniai indeliai, taip pat šaldymui skirti maišeliai. Svarbu išspausti kuo daugiau oro, ypač šaldant mėsą ar žuvį, nes oras skatina vadinamąjį „šaldymo nudegimą“, kai produktas paviršiuje išsausėja ir pakeičia spalvą.
Kiekvieną pakuotę verta aiškiai pažymėti: nurodyti produktą ar patiekalą ir datą, kada jis užšaldytas. Tai padeda ne tik laikytis saugaus vartojimo termino, bet ir planuoti meniu, pirmiausia sunaudojant seniausiai šaldiklyje esančius produktus.
Atitirpinimas: kaip tai daryti saugiai ir neprarasti skonio
Maisto saugai svarbu, kad atitirpstant produktai kuo trumpiau būtų vadinamoje „pavojingoje zonoje“, kai temperatūra tinkama bakterijoms daugintis. Todėl geriausia iš anksto planuoti ir atitirpinti lėtai šaldytuve, o ne kambario temperatūroje ant stalviršio.
Jei skubate, galima naudoti mikrobangų krosnelę su atitirpinimo funkcija arba sandariai įpakuotą mėsą panardinti į šaltą vandenį, kurį reikia keisti kas keliasdešimt minučių. Atitirpintą žalią mėsą ir žuvį patartina iškepti tą pačią dieną.
Jau paruoštus patiekalus, pavyzdžiui, sriubas ar troškinius, dažnai galima šildyti tiesiai iš šaldiklio ant nedidelės ugnies arba orkaitėje. Svarbu juos pilnai iškaitinti iki garavimo ir neleisti per ilgai stovėti pusiau šiltus.
Kaip susidėlioti šaldiklį, kad jis dirbtų jūsų naudai
Naudingiausias šaldiklis tas, į kurį įdėtas maistas iš tikrųjų yra suvartojamas. Todėl verta namuose nusistatyti paprastą tvarką: vieną šaldiklio lentyną skirti žaliems produktams (mėsai, žuviai), kitą jau paruoštiems patiekalams, trečią uogoms, vaisiams ir kepiniams.
Kartą per mėnesį naudinga peržvelgti turinį, susirašyti, kas jau yra, ir planuojant savaitės meniu įtraukti bent kelis patiekalus iš šaldiklio atsargų. Taip išvengsite „amžinų“ pakelių, kurių niekas nebeprisimena, ir mažiau išmesite.
Įpročiai formuojasi pamažu, tačiau nuosekliai naudojamas šaldiklis tampa realia pagalba kasdienėje virtuvėje. Jis leidžia rečiau eiti į parduotuvę, išnaudoti nuolaidas ir sezono produktų gausą bei sumažinti maisto švaistymą.
