Rugsėjo 10-oji – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena – primena, kad kalbėti apie savižudybes svarbu ne tik tuomet, kai žmogų ištinka krizė. Prevencija prasideda gerokai anksčiau – nuo gebėjimo pastebėti pasikeitusią žmogaus savijautą, nuo atviro pokalbio, žinojimo, kur kreiptis pagalbos, ir nuo aplinkos, kurioje žmogus gali jaustis išgirstas bei priimtas.
Šią dieną Joniškio rajono visuomenės sveikatos biuro ir Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro specialistai susivienijo bendram tikslui – didinti visuomenės informuotumą apie prevenciją, pagalbos galimybes ir skatinti nebijoti kreiptis pagalbos.
Akciją vykdė Joniškio rajono visuomenės sveikatos biuro savižudybių prevencijos koordinatorė Monika Balčiūnienė, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lolita Ramanauskienė, ir Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro socialinių programų koordinatorė Monika Melytė.
Akcijos metu gyventojai buvo kviečiami ne tik susipažinti su informacija apie savižudybių prevenciją, bet ir sustoti bei pagalvoti apie savo patirtis. Interaktyvioje lentoje buvo galima užbaigti sakinį „Kai man liūdna, aš…“ ir pasidalinti tuo, kas padeda išgyventi sunkesnes akimirkas.
Atsakymai gali būti labai skirtingi – vienam žmogui padeda pokalbis su artimu žmogumi, kitam buvimas gamtoje, mėgstama veikla, muzika ar tiesiog galimybė pabūti ramybėje. Tačiau kartais to nepakanka. Kai sunkumai užsitęsia, tampa sunku juos įveikti savarankiškai arba kyla minčių apie savižudybę, svarbu nelikti vienam ir kreiptis pagalbos.
Pagalbą gali suteikti įvairūs specialistai – psichologai, socialiniai darbuotojai, gydytojai ir kiti pagalbos teikėjai. Socialinės paslaugos taip pat yra svarbi pagalbos sistemos dalis. Socialiniai darbuotojai gali padėti žmogui spręsti kasdienius sunkumus, stiprinti socialinius ryšius, susiorientuoti pagalbos sistemoje, tarpininkauti dėl reikalingų paslaugų ar padėti susisiekti su kitais specialistais.
Pagalbos gali reikėti ne tik žmogui, išgyvenančiam savižudybės krizę, bet ir jo artimiesiems. Artimieji taip pat gali jaustis pasimetę, nežinoti, kaip kalbėtis, kaip reaguoti ar kur kreiptis. Todėl informacija apie socialinę ir psichologinę pagalbą yra svarbi visai bendruomenei.
Kartais pagalbos žmogus neieško todėl, kad nežino, kur jos kreiptis, abejoja, ar jo sunkumai pakankamai rimti, arba mano, kad pagalbos prašymas yra silpnumo požymis. Būtent todėl visuomenės švietimas ir informacijos sklaida yra neatsiejama savižudybių prevencijos dalis.
Kuo daugiau žmonių žino apie emocinės, psichologinės ir socialinės pagalbos galimybes, tuo lengviau atpažinti pagalbos poreikį ir padrąsinti ja pasinaudoti. Informacija, pasiekianti žmogų tinkamu metu, gali tapti pirmuoju žingsniu sprendžiant sunkumus.
Prevencija nėra vien specialistų atsakomybė. Tai ir bendruomenės gebėjimas pastebėti šalia esantį žmogų, išdrįsti paklausti, kaip jis jaučiasi, išklausyti ir, prireikus, padėti rasti tinkamą pagalbą.
Ši akcija parodė, kad bendradarbiavimas tarp skirtingų sričių specialistų yra svarbus kuriant prieinamesnę ir labiau matomą pagalbos sistemą bendruomenėje. Visuomenės sveikatos ir socialinių paslaugų specialistų bendras darbas leidžia į savižudybių prevenciją pažvelgti plačiau – neapsiriboti krizės valdymu, bet daugiau dėmesio skirti ankstyvam sunkumų pastebėjimui, informavimui ir pagalbos prieinamumui.
Tokios iniciatyvos padeda informaciją apie paslaugas priartinti prie žmogaus, skatinti atviresnį požiūrį į psichologinius ir socialinius sunkumus bei mažinti baimę kreiptis pagalbos.
Kartais pirmas pagalbos žingsnis – paprastas klausimas: „Kaip tu jautiesi?“ Kartais – informacija, kur kreiptis. O kartais svarbiausia žinoti, kad pagalbos galima ieškoti ir kad žmogus neturi savo sunkumų nešti vienas.
Prevencija prasideda nuo mūsų visų – nuo žinojimo, atidumo, pokalbio ir gebėjimo būti šalia.
Būkime bendruomenė, kurioje pagalbos ieškoti yra normalu, o ją pasiūlyti – savaime suprantama.
