Krienai – viena iš tų daržovių, kuri dažnai lieka nepelnytai nuvertinta. Nors jie pasižymi ryškiu skoniu, yra vertingi sveikatai ir itin lengvai auginami, daugelis juos prisimena tik kaip prieskonį ant stalo. Iš tiesų krienai gali tapti ilgalaikiu ir naudingu sodo augalu.
Šį augalą nesunku įsiveisti net iš paprasto, parduotuvėje ar turguje pirkto šaknies gabalo. Gerai prigiję krienai gali augti ir derėti toje pačioje vietoje daugelį metų, beveik nereikalaudami sudėtingos priežiūros.
Krienai gana atsparūs žemai temperatūrai, o vėsesnės augimo sąlygos netgi sustiprina jų aštrų, būdingą skonį. Nors galima įsigyti ir specialių sodinukų, visiškai pakanka sveikos, maistui skirtos šaknies.
Renkantis šaknį sodinimui, svarbiausia atkreipti dėmesį į jos būklę. Ji turi būti tvirta, sultinga, be pelėsio, puvinio ar ryškių spalvos pakitimų. Kuo šaknis sveikesnė, tuo didesnė tikimybė, kad ji sėkmingai prigis ir išleis naujus ūglius.
Dirvožemis krienams neturi būti išskirtinis, tačiau jie mėgsta derlingą ir purią žemę. Geriausiai tinka sodo žemės ir komposto mišinys, kuris gerai praleidžia vandenį, bet kartu išlaiko drėgmę. Per sunkus, užmirkstantis dirvožemis gali stabdyti šaknų augimą.
Prieš sodinant šaknį, ją reikėtų nuvalyti nuo žemių ir supjaustyti maždaug kelių centimetrų ilgio gabalėliais. Jie sodinami stačiai, viršūne į viršų, gerai užberiami žeme ir palaistomi. Nusėdus dirvai, svarbu papildyti žemių, kad šaknys neliktų atviros.
Pasodintus krienus galima auginti tiek lysvėje, tiek vazone. Vazoną patogu įkasti į žemę arba laikyti apsaugotoje vietoje lauke. Augalas puikiai žiemoja grunte, o pavasarį, veikiamas vėsesnių temperatūrų ir natūralios drėgmės, formuoja naujas, stiprias šaknis.
Vienoje vietoje augantys krienai ilgainiui plečiasi, leidžia šoninius ūglius ir formuoja vis daugiau šaknų. Dėl šios savybės jiems verta parinkti atskirą kampelį, kuriame jie galėtų augti netrukdomi.
Krienai vertinami ne tik dėl skonio, bet ir dėl savo sudėties. Juose gausu vitamino C, B grupės vitaminų ir svarbių mineralų, tokių kaip kalis, kalcis, magnis bei cinkas. Šios medžiagos svarbios imuninei sistemai, nervų veiklai ir bendrai organizmo pusiausvyrai.
Be to, krienų šaknyse esantys biologiškai aktyvūs junginiai pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Manoma, kad jie gali padėti organizmui kovoti su uždegimais ir stiprinti natūralią apsaugą nuo ligų.
Šis augalas naudingas ir pačiam sodui. Dėl stipraus kvapo krienų šaknys gali atbaidyti kai kuriuos kenkėjus ir graužikus. Dažnai pastebima, kad šalia augančių krienų rečiau lankosi kurmiai, pelėnai ar kiti nepageidaujami sodo gyventojai.
Virtuvėje krienai yra itin universalūs. Jie puikiai tinka prie mėsos patiekalų, įvairių padažų, sriubų ar mišrainių. Iš vieno augalo galima prisirinkti pakankamai šaknų tiek kasdieniam vartojimui, tiek ruošiniams žiemai.
Apibendrinant galima teigti, kad krienai – nereiklūs, ilgaamžiai ir daug naudos teikiantys augalai. Jie praturtina mitybą, prisideda prie sveikatos stiprinimo ir kartu gali padėti palaikyti tvarką sode. Net ir nedidelėje lysvėje jiems tikrai verta rasti vietos.
