Namuose lėtas belaidis internetas dažnai sukelia daug nervų, ypač dirbant nuotoliniu būdu ar žiūrint filmus. Vis dėlto daugelis problemų kyla ne dėl paslaugos tiekėjo, o dėl to, kaip ir kur pastatytas maršrutizatorius bei kaip suplanuotas namų tinklas.
Supratus, kaip sklinda belaidžio ryšio bangos, galima gana greitai pagerinti ryšio kokybę ir greitį vien pakeitus kelis įpročius. Toliau – penkios moksliškai pagrįstos, bet netikėtai paprastos rekomendacijos.
Kaip veikia belaidžio ryšio bangos?
Belaidis internetas veikia radijo bangų principu – tai ta pati elektromagnetinė spinduliuotė, kurią naudoja mobilusis ryšys ar radijas. Skirtumas tas, kad įprastos „Wi-Fi“ bangos yra trumpos, jų ilgis siekia vos apie 12 centimetrų.
Trumpos bangos lengviau susilpnėja, susidūrusios su kliūtimis. Dėl to betono sienos, metalinės pertvaros, net storos spintos gali dalį signalo sugerti arba atspindėti, o maršrutizatoriaus signalas paprastai nebesiekia toliau nei maždaug 40–50 metrų atviroje erdvėje.
Maršrutizatoriaus vieta – ne spintoje
Vienas svarbiausių žingsnių – tinkama maršrutizatoriaus vieta. Kadangi jis signalą skleidžia panašiai kaip lemputė šviesą, kuo arčiau namų centro jis bus pastatytas, tuo tolygiau signalas pasieks skirtingus kambarius.
Maršrutizatorių patariama laikyti atviroje vietoje, ne spintoje ir ne uždarame balde. Kiekviena papildoma siena ar durys sumažina signalo stiprumą, todėl montavimas sandarioje spintelėje gali reikšti juntamą ryšio kritimą net keliuose kambariuose.
Aukštis, elektronika ir antenos
Maršrutizatorių verta pakelti nuo grindų – pavyzdžiui, pastatyti ant lentynos ar sieninės spintelės. Grindyse dažnai yra armatūros, betono ar kitų medžiagų, kurios blogai praleidžia radijo bangas, ypač tarp aukštų.
Kitas svarbus aspektas – atstumas nuo kitų elektronikos prietaisų. Mikrobangų krosnelės, televizoriai, stacionarūs kompiuteriai ir įrenginiai su varikliais gali trukdyti belaidžio ryšio signalui, todėl maršrutizatorių verta pastatyti bent keliolikos centimetrų atstumu nuo jų.
Daugelis maršrutizatorių turi dvi išorines antenas. Geriausia vieną jų palenkti vertikaliai, kitą – horizontaliai. Taip padidėja tikimybė, kad bent viena antena bus lygiagreti įrenginio vidinei antenai, nes nešiojamieji kompiuteriai dažnai turi horizontalią anteną, o telefonai ir planšetės gali būti laikomi įvairiai.
Patikrinkite signalą programėlėmis
Jei pakeitus maršrutizatoriaus vietą ryšys vis dar nepatenkinamas, verta objektyviai pamatuoti signalo stiprumą. Tam pasitarnaus išmaniajame telefone įdiegtos programėlės, rodančios signalo galią skirtingose namų vietose.
Užtenka lėtai apeiti būstą ir pasižymėti silpniausias zonas. Tokia „šiluminė žemėlapio“ apžvalga padeda nuspręsti, ar užteks dar kartą pakeisti maršrutizatoriaus vietą ir antenų kryptį, ar jau verta svarstyti papildomų prieigos taškų ar stiprintuvų įsigijimą.
Laikantis šių paprastų taisyklių dažnai pavyksta pasiekti akivaizdų ryšio pagerėjimą be papildomų išlaidų. O jei net ir po visų korekcijų greitis nuvilia, tuomet jau galima pagrįstai kalbėtis su paslaugos tiekėju dėl plano ar įrangos atnaujinimo.
