Savaitgalį Lietuvą nusiaubusi audra atskleidė rimtų valstybės infrastruktūros spragų. Sutrikimai palietė geležinkelius, mobilųjį ryšį ir net „Oro navigacijos“ naudojamą oro erdvės stebėjimo sistemą. Vyriausybė žada nelaukti kitos audros ir imtis pokyčių.
Vien geležinkeliuose audra paveikė daugiau kaip 400 kilometrų ruožų, beveik 8 tūkst. keleivių ir per 100 traukinių. Keturi keleiviniai traukiniai buvo apgadinti ir išsiųsti remontuoti. Tuo metu dešimtys tūkstančių žmonių liko be elektros ir mobiliojo ryšio.
Oro erdvės stebėjimo sistema neveikė dvi paras
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pripažino, kad audra atskleidė „Oro navigacijos“ naudojamos infrastruktūros pažeidžiamumą. Dalis stebėjimo įrangos įrengta ant privačiam operatoriui priklausančių bokštų. Dingus elektrai, ši įranga nustojo veikti.
Vis dėlto oro erdvės stebėjimas nebuvo visiškai prarastas. „Oro navigacijos“ sistemos yra dubliuojamos ir tripliuojamos. Sutrikus pagrindinės sistemos veikimui, buvo naudojama atsarginė stebėjimo sistema.
J. Taminskas pabrėžė, kad tokia situacija negali kartotis. „Negali tokia funkcija, kaip antrinė oro erdvės stebėjimo sistema, išsijungti dviem paroms. Negali“, – sakė ministras.
Problemos sprendimo tikimasi artimiausiu metu. „Oro navigacijai“ pavesta peržiūrėti sutartį su privačiu operatoriumi arba svarstyti įrangos perkėlimą. J. Taminsko teigimu, sprendimas turėtų būti rastas per vieną ar dvi savaites.
Įrangą gali perkelti ant LRTC bokštų
Vienas svarstomų variantų – dalį įrangos perkelti į Lietuvos radijo ir televizijos centro bokštus. Juose elektros tiekimas gali būti užtikrinamas ir sutrikus elektros tinklo veiklai. Tam naudojami dyzeliniai generatoriai ir baterijos.
Susisiekimo ministras teigia iš karto pavedęs „Oro navigacijai“ susisiekti su LRTC. Bendrovės turėtų įvertinti technines galimybes perkelti reikalingus prietaisus. Alternatyva būtų pakeisti dabartines sąlygas su privačiu bokštų operatoriumi.
Pasak J. Taminsko, audra parodė, kad ypatingos svarbos funkcijoms dabartinių garantijų nepakanka. Tokia infrastruktūra turi veikti ir per ilgai trunkančius elektros tiekimo sutrikimus. Valstybė esą turės užtikrinti didesnį jos atsparumą.
Kritikos sulaukė ir ryšio operatoriai
J. Taminskas kritikuoja operatorių pasirengimą ilgalaikiams elektros sutrikimams. Jo teigimu, nebuvo užtikrinta galimybė paslaugas nepertraukiamai teikti bent porą parų. Būtent tokia problema išryškėjo po savaitgalio audros.
Ministras tvirtina, kad Susisiekimo ministerija apie šią problemą kalba ne pirmus metus. Dar rugpjūčio 5 dieną operatoriams buvo išsiųstas raštas dėl infrastruktūros atsparumo. Jame išdėstyti reikalavimai, ką reikėtų padaryti sutrikus elektros tiekimui.
Kritikos J. Taminskas pažėrė ir Ryšių reguliavimo tarnybai. Pasak jo, bendradarbiavimas sprendžiant valstybei svarbios infrastruktūros klausimus yra komplikuotas. Ministerija anksčiau siūlė dalį dažnių palikti LRTC, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta.
Audra sustabdė traukinius ir paveikė tūkstančius keleivių
Didelių sutrikimų patyrė ir geležinkeliai. Audra paveikė daugiau kaip 400 kilometrų geležinkelių ruožų iš maždaug 2 tūkst. kilometrų. Su jos padariniais susidūrė beveik 8 tūkst. keleivių.
Poveikį patyrė daugiau kaip 100 traukinių. Keturi keleiviniai traukiniai dėl staigaus stabdymo buvo apgadinti. Juos teko išimti iš eksploatacijos ir nukreipti remontuoti.
Per dvi paras traukinių eismą pavyko atkurti. Vis dėlto elektros tiekimas dar ne visur buvo atstatytas. Tokiose vietose geležinkelių eismo valdymas vykdomas rankiniu būdu.
Sudėtingomis sąlygomis pavyko išlaikyti tranzitinį eismą. Per Lietuvą į Kaliningradą ir iš jo vykstantys traukiniai nebuvo sustabdyti. Pasak ministro, tam buvo skirtos didelės institucijų pastangos.
Premjeras: audra apnuogino senas valstybės problemas
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad stichija atskleidė ilgą laiką neišspręstų problemų. Dabar pagrindinis tikslas yra kuo greičiau pašalinti audros padarinius. Vėliau žadama pereiti prie ilgalaikių infrastruktūros sprendimų.
„Šita situacija su audra apnuogino senas valstybės problemas, kurios galbūt buvo nespręstos, dėl to mes turime, ką turime“, – sakė M. Sinkevičius. Jo teigimu, jau matyti konkrečių sričių, kuriose reikalingi pokyčiai.
Premjeras tikina, kad dar vienos audros laukti nereikės. „Yra labai aiškiai taisytinų vietų, manau, nereikės laukti dar vienos pakartotinės audros, kad jas ištaisytume“, – teigė jis.
Po audros mobiliojo ryšio vienu metu vis dar neturėjo apie 60 tūkst. gyventojų. Elektros tiekimo sutrikimai taip pat užsitęsė kelias paras. M. Sinkevičius pripažino, kad visų padarinių pašalinti per vieną dieną nepavyks.
Energetikos ministras laukia ESO atsiprašymo
Energetikos ministras Lukas Savickas kritiškai įvertino ESO pasirengimą stichijai. Jo nuomone, bendrovės pasirengimas tokio masto situacijai turėjo spragų. Dėl to, ministro vertinimu, gyventojų turėtų būti atsiprašyta.
„Akivaizdu, kad reikalingas atsiprašymas gyventojų“, – sakė L. Savickas. Pasak jo, vėliau bus vertinama, kokios pamokos išmoktos po ankstesnių ekstremalių orų reiškinių. Taip pat bus sprendžiama, ką būtina keisti ateityje.
Per šeštadienio audrą elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. Naujausiais duomenimis, be elektros dar buvo apie 93 tūkst. namų ūkių. Daugiau nei 60 proc. paveiktų vartotojų tiekimas jau buvo atkurtas.
Stichija pareikalavo ir žmonių aukų. Per audrą vienas žmogus žuvo, dar keturi buvo sužeisti. Jos padarinius taip pat skaičiuoja ūkininkai, verslas ir kiti infrastruktūros valdytojai.
