Savaitgalio audros padarinių šalinimas Lietuvoje sulaukia vis griežtesnės kritikos. Premjeras Mindaugas Sinkevičius situaciją vadina prasta, o susisiekimo ministras Juras Taminskas didžiausią atsakomybę dėl užsitęsusių elektros sutrikimų priskiria ESO. Be elektros vis dar yra apie 80 tūkst. klientų.
Audra elektros tiekimą buvo sutrikdžiusi daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. Jos poveikį pajuto ne tik gyventojai, bet ir geležinkeliai bei telekomunikacijų bendrovės. J. Taminsko teigimu, vien geležinkeliuose buvo paveikta daugiau kaip 400 kilometrų tinklo.
Premjeras: vien atsiprašymų neužtenka
M. Sinkevičius neslėpė nepasitenkinimo tuo, kaip greitai šalinami audros padariniai. Pasak jo, nors darbams sutelkta daug žmonių ir brigadų, rezultato tenka laukti per ilgai. Dabar pagrindinis tikslas – kuo greičiau grąžinti elektrą gyventojams.
„Situacija yra prasta. Nevyniojant žodžių į vatą, iš tikrųjų prasta. Ir čia turbūt vien atsiprašymų visuomenės neužtenka“, – sakė premjeras.
Vyriausybės vadovas teigė sekmadienį ir pirmadienį raginęs atsakingų institucijų vadovus spartinti darbus. Pajėgų, anot jo, mobilizuota daug. Tačiau elektros tiekimo atkūrimo tempas jo netenkina.
„Brigadų skaičius įspūdingas, žmonių, kurie dirba, skaičiai įspūdingi, bet vis tiek tempai per lėti“, – teigė M. Sinkevičius.
Taminskas atsakomybę skiria ESO
Dar griežčiau ESO pasirengimą įvertino susisiekimo ministras J. Taminskas. Jis teigė esantis labiausiai suirzęs būtent dėl elektros skirstymo operatoriaus veiklos. Elektros sutrikimai esą sukėlė grandininę reakciją kituose sektoriuose.
„Yra rimtų problemų su mūsų energetika, nuo to kenčia visi kiti sektoriai“, – sakė ministras. Ypač stipriai, jo vertinimu, nukentėjo geležinkeliai. Problemų patyrė ir telekomunikacijų bei ryšio operatoriai.
Paklaustas, ar didžiausią atsakomybę už susisiekimo sektoriaus problemas priskiria ESO, J. Taminskas atsakė „vienareikšmiškai“. Ministras taip pat sukritikavo ESO vadovo Renaldo Radvilos pasisakymą apie generatorius. Tokį siūlymą gyventojams jis pavadino nepagarbiu.
„Tai aš taip pat galiu pasakyti: „Gerbiamieji, problemos su traukiniais? Nusipirk dviratį, mašiną“, – ironizavo J. Taminskas. Pasak jo, atsakomybės už paslaugos užtikrinimą negalima perkelti vartotojams. „Čia ne paaiškinimas, čia nepagarba tautiečiams“, – pridūrė ministras.
Geležinkeliai buvo „pusiau paralyžiuoti“
Audra paveikė daugiau kaip 400 kilometrų iš maždaug 2 tūkst. kilometrų Lietuvos geležinkelių tinklo. Sutrikimai palietė signalizavimo ir automatines geležinkelio pervažų reguliavimo sistemas. Keturi keleiviniai traukiniai buvo išimti iš eismo.
„Geležinkeliai iš esmės pusiau paralyžiuoti buvo“, – situaciją apibūdino J. Taminskas. Keturi traukiniai buvo apgadinti dėl staigaus stabdymo. Dėl to jų nebuvo galima toliau eksploatuoti.
Geležinkelių sistemose įrengtos atsarginės baterijos buvo apskaičiuotos maždaug pusei paros. Pasak ministro, realiai jos sugebėjo veikti apie pusantros paros. Tačiau kai kur elektros tiekimo sutrikimai užsitęsė dar ilgiau.
„Bet jeigu ESO atkūrė elektros tiekimą po 2, 3 ar 4 parų, tai apie ką mes kalbame?“ – klausė J. Taminskas. Jo teigimu, net gerai veikiantys atsarginiai sprendimai negali kompensuoti kelias paras trunkančio elektros tiekimo nutrūkimo.
Vilniaus–Kauno liniją atkūrė patys geležinkelininkai
J. Taminskas atkreipė dėmesį ir į situaciją pagrindinėje Vilniaus–Kauno geležinkelio linijoje. Pasak jo, elektros tiekimą čia atkūrė ne ESO, o patys geležinkelininkai. Tai leido greičiau atnaujinti traukinių eismą.
„Jeigu būtume laukę ESO, tai iki pat dabar jie dar nebūtų atkūrę tiekimo ir nekursuotų traukiniai Vilnius–Kaunas“, – teigė ministras. Jo vertinimu, geležinkeliai šioje situacijoje sugebėjo mobilizuoti savo pajėgas. Atlikus svarbiausius darbus, pagalba pasiūlyta ir ESO.
Pasak J. Taminsko, keturios geležinkelininkų brigados išvyko padėti elektros tinklo operatoriui. Tuo metu elektros tiekimo atkūrimo darbai visoje šalyje tęsiami. Didelė dalis po audros užfiksuotų gedimų jau pašalinta.
Premjeras kalba apie apleistą elektros ūkį
M. Sinkevičius mano, kad dabartinė krizė atskleidė ir ilgalaikes elektros tinklų problemas. Viena jų – vis dar plačiai naudojamos oro linijos. Audrų metu jas lengvai pažeidžia nuvirtę medžiai ir lūžtančios šakos.
Didesnę dalį linijų perkėlus po žeme, tokių sutrikimų būtų mažiau. Kartu trumpėtų ir elektros tiekimo atkūrimo laikas. „Ūkis, akivaizdu, buvo apleistas“, – situaciją įvertino premjeras.
Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad reikės ne tik pasiruošti kitai panašiai stichijai. Jo teigimu, būtinos ir ilgalaikės investicijos į elektros infrastruktūrą. Jos turėtų padidinti tinklo atsparumą ekstremalioms oro sąlygoms.
Į pagalbą gali kviesti Lenkijos rangovus
Svarstomas ir papildomų pajėgų pasitelkimas iš užsienio. M. Sinkevičius neatmetė galimybės sutartiniais pagrindais kviesti Lenkijos rangovus. Jie galėtų padėti Lietuvoje dirbančioms brigadoms greičiau pašalinti likusius gedimus.
Premjero teigimu, pirmiausia reikia užbaigti dabartinės krizės valdymą. Vėliau bus vertinama, kodėl sistema nebuvo pakankamai atspari. Taip pat turėtų būti sprendžiamas atsakomybės klausimas.
„Turime galvoti ir apie trumpalaikius žingsnius, kaip ateityje būsime geriau pasiruošę, ir ilgalaikius strateginius tikslus, investicijas“, – sakė M. Sinkevičius. Jo teigimu, tikslas – geriau apsaugoti ESO valdomą elektros ūkį.
Nuostoliai jau viršijo 3 mln. eurų
Per šeštadienį kilusią audrą Lietuvoje virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti. Elektros tiekimo sutrikimus iš viso patyrė daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. Naujausiais ESO duomenimis, elektros dar neturi apie 80 tūkst. klientų.
Audros finansiniai padariniai taip pat didėja. Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, gyventojų ir verslo draudžiamieji nuostoliai jau viršijo 3 mln. eurų. Draudimo bendrovės sulaukė daugiau kaip 3 tūkst. pranešimų apie žalą.
Galutinė nuostolių suma dar nėra aiški. Draudikai prognozuoja, kad pranešimų skaičius ir deklaruojama žala toliau augs. Tuo metu elektros tiekimo atkūrimo darbai įvairiose Lietuvos vietose tęsiami.
