Savaitgalio audra Lietuvos ūkininkams smogė keliais frontais – dalis derliaus atsidūrė po vandeniu, nukentėjo kviečiai ir pupos, stojo ūkio darbai. Kaišiadorių rajone vienoje fermoje, sutrikus elektros tiekimui ir nesuveikus pagalbinei įrangai, išgaišo 30 tūkst. suaugusių mėsinių vištų.
Žemės ūkio ministerija jau mato pagrindą svarstyti ekstremaliosios situacijos paskelbimą visoje Lietuvoje. Toks sprendimas galėtų padėti ūkininkams dėl neįvykdytų įsipareigojimų bankams ar vykdomų projektų. Duomenys apie patirtą žalą dar renkami.
Ministerija siūlo svarstyti ekstremaliąją situaciją
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad audros padariniai fiksuojami skirtinguose šalies regionuose. Kai kurios savivaldybės ekstremaliąją situaciją jau paskelbė. Todėl analogiškas sprendimas svarstomas ir visos Lietuvos mastu.
„Mes šiuo momentu matome pagrindą ieškoti galimybės dėl ekstremalios situacijos skelbimo visos Lietuvos mastu, nes ir kai kurios savivaldybės tai jau padarė“, – sakė K. Mažeika.
Toks statusas būtų svarbus ūkininkams, negalintiems laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Jiems nereikėtų kiekvienu atveju atskirai įrodinėti stichijos poveikio. Tai galėtų padėti sprendžiant klausimus dėl projektų ir finansinių įsipareigojimų.
Pasak ministro, problemų kyla dėl audros paveikto derliaus ir užmirkusių laukų. Dėl jų vėluoja ir žieminių rapsų sėja. Dalis ūkių patiria papildomų nuostolių dėl užsitęsusių elektros tiekimo sutrikimų.
Vienoje fermoje išgaišo 30 tūkst. vištų
Ministerija informaciją apie nuostolius šiuo metu renka iš skirtingų Lietuvos rajonų. Surinktus duomenis ketinama pristatyti trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje. Jau dabar matyti itin skaudžių atvejų.
„Vien Kaišiadorių rajono vienoje fermoje, nesuveikus pagalbiniams elektros įrenginiams, išgaišo 30 tūkst. suaugusių mėsinių vištų“, – teigė K. Mažeika. Problemų dėl dingusios elektros patiria ir mažesni ūkiai.
Ministerija teigia šiuo metu bendradarbiaujanti su Energetikos ministerija ir savivaldybėmis. Vienas svarbiausių uždavinių – užtikrinti ūkiuose laikomų gyvūnų gerovę. Galutinis audros žalos mastas dar nėra žinomas.
Žemaitijoje dalis derliaus atsidūrė po vandeniu
Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Gedas Špakauskas sako, kad prasčiausia padėtis susidarė Žemaitijoje. Čia iškrito itin daug kritulių, kuriuos lydėjo stiprus vėjas. Dalis ūkininkų dar nebuvo baigę javapjūtės.
Labiausiai nukentėjo laukuose likę kviečiai. Dalis iki audros maistinės kokybės reikalavimus atitikusių grūdų gali būti tinkami tik pašarams. Audra taip pat išlaužė ir išguldė pupas.
Panašią situaciją mato ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas. Pasak jo, Vakarų Lietuvoje kai kurie laukai tiesiog apsemti. Juose likę vasarinių miežių, kviečių ir kitų dar nenuimtų kultūrų.
„Vakarų Lietuvoje skęstame po vandeniu. Ūkininkai juokauja, kad pajūris pasislinko 100 kilometrų į Lietuvos gilumą“, – sakė A. Vanagas. Pasak jo, situacija kelia rimtą nerimą dėl likusio derliaus.
Į laukus gali neįvažiuoti mažiausiai savaitę
Gausūs krituliai ūkininkams problemų kėlė dar prieš savaitgalio audrą. Dirvožemis jau buvo įmirkęs, todėl sunkioji technika negalėjo įvažiuoti į dalį laukų. Po naujų liūčių situacija dar pablogėjo.
A. Vanago vertinimu, kai kur derliaus nuėmimą teks atidėti mažiausiai savaitei. Tam reikėtų ir palankių, sausesnių orų. Net tuomet likusių grūdų kokybė gali būti gerokai prastesnė.
Kai kuriuose apsemtuose plotuose derliaus gali apskritai nepavykti nuimti. „Kur tyvuliuoja vanduo ir pasėliai yra apsemti, ten tikriausiai viso derliaus nuimti nepavyks“, – teigė A. Vanagas. Tikslus praradimų mastas paaiškės vėliau.
Kyla grėsmė ir žieminių rapsų sėjai
Audra smogė pačiu žieminių rapsų sėjos metu. Į įmirkusius laukus technika kai kur negalės įvažiuoti kelias dienas ar net savaitę. Dėl to ūkininkams teks atidėti suplanuotus darbus.
„Gal bus atvejų, kai išvis nebeapsimokės sėti“, – perspėjo G. Špakauskas. Problemų gali kilti ir jau pasėtiems rapsams. Per didelis drėgmės kiekis gali apsunkinti jų dygimą.
A. Vanagas situaciją lygina su praėjusiais metais. Tuomet Lietuvoje nepavyko pasėti planuoto žieminių rapsų ploto. Dalį jų teko pakeisti kitomis žemės ūkio kultūromis.
Be elektros stoja melžimas ir grūdų džiovyklos
Ne mažesnių problemų daliai ūkių kelia užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai. Ypač pažeidžiami mažesni gyvulininkystės ūkiai, neturintys pakankamai galingų generatorių. Kai kur dėl to nepavyko laiku pamelžti karvių.
Elektros reikia ir augalininkystės ūkiuose naudojamai įrangai. Derliaus nuėmimo metu grūdų džiovyklos gali veikti visą parą. Dingus elektrai, jų darbas sustoja pačiu nepalankiausiu metu.
G. Špakausko teigimu, užkrautoje ir įkaitusioje džiovykloje sustojus procesui gali būti sugadinti grūdai. Didesniems ūkiams paprasto generatoriaus nepakanka. Jiems reikalinga gerokai galingesnė ir brangesnė įranga.
Likę 10 proc. derliaus gali reikšti visą ūkio pelną
Tiksliai apskaičiuoti ūkininkų nuostolius dar per anksti. Kai kur elektros tiekimas vis dar neatkurtas, o dalis laukų tebėra apsemti. Ūkininkai tik pradeda vertinti, kiek derliaus pavyks išsaugoti.
„Jeigu laukuose likę 10 proc. nenuimto derliaus yra visas ūkio pelnas, o dabar to derliaus galbūt nepavyks nuimti arba pavyks tik prastomis sąlygomis“, – aiškino G. Špakauskas. Todėl net nedidelė prarasto derliaus dalis gali turėti didelę finansinę reikšmę.
LŪS vadovas galimybes sulaukti tiesioginės valstybės paramos vertina skeptiškai. Jo teigimu, po ankstesnių energetinių krizių finansinės galimybės yra ribotos. Situaciją galėtų pakeisti nebent papildomų krizių rezervo lėšų panaudojimas.
Didžioji dalis pasėlių nėra apdrausti
A. Vanago teigimu, Lietuvoje apdraudžiama maždaug trečdalis pasėlių plotų. Tai reiškia, kad apie du trečdaliai lieka neapdrausti. Tokiems ūkiams stichijos padariniai gali būti ypač skaudūs.
Draudimas ne visada padengia visą dėl prarasto derliaus negautą pelną. Tačiau jis gali kompensuoti bent dalį patirtų nuostolių. Konkreti išmoka priklausys nuo draudimo sutarties, draudimo sumos ir nustatyto žalos dydžio.
Savaitgalio audra elektros tiekimą buvo sutrikdžiusi daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. Ugniagesiai 2525 kartus vyko šalinti nuvirtusių medžių visoje Lietuvoje. Bendri gyventojų ir verslo draudikams deklaruoti nuostoliai jau viršija 3 mln. eurų.
