Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas į LRT tarybą paskirti teisininkę Liudviką Meškauskaitę sukėlė politikų diskusijas. Konservatorių ir liberalų lyderiai prabilo apie tarybos depolitizavimą. Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas naujosios narės kritikuoti nemato pagrindo.
Pati L. Meškauskaitė jau įvardijo problemas, kurias mato visuomeniniame transliuotojuje. Ji kalba apie nuomonių pliuralizmą ir finansinius klausimus, taip pat kritikuoja LRT žurnalistų politikavimą. Teisininkės teigimu, visuomeninis transliuotojas neturėtų skaldyti visuomenės.
Prezidentas pasirinko L. Meškauskaitę
G. Nausėda dekretą dėl L. Meškauskaitės paskyrimo pasirašė pirmadienį. Ji LRT taryboje pakeis atsistatydinusį Giedrių Jucevičių. Prezidentas šioms pareigoms taip pat svarstė teisininko Vyčio Turonio kandidatūrą.
L. Meškauskaitė specializuojasi žiniasklaidos, žmogaus teisių, konstitucinėje, civilinėje ir baudžiamojoje teisėje. Ji taip pat yra Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto docentė. 2004 metais teisininkė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
LRT tarybą sudaro 12 visuomenės, mokslo ir kultūros atstovų. Jos nariai skiriami šešerių metų kadencijai. Keturis tarybos narius skiria prezidentas.
Naujoji tarybos narė jau mato problemų
Vos paskirta į pareigas L. Meškauskaitė įvardijo sritis, kurioms norėtų skirti dėmesį. Viena svarbiausių – nuomonių įvairovė visuomeninio transliuotojo turinyje. Ji taip pat užsiminė apie finansinius klausimus.
„Manau, kad yra problemų ir su nuomonių pliuralizmu, yra problemų ir su finansiniais reikalais – taip, kaip ir kiekvienoje institucijoje“, – sakė L. Meškauskaitė. Ji norėtų daugiau kultūrinių laidų ir diskusijų. Nuomonių pliuralizmą teisininkė vadina esminiu principu.
Pasak jos, LRT neturėtų politikuoti ar prisidėti prie visuomenės susiskaldymo. L. Meškauskaitė kritiškai vertina ir praėjusiais metais vykusius žurnalistų protestus. Jie kilo reaguojant į politines iniciatyvas dėl LRT.
„Protestai, manau, kad jau buvo tam tikras politikavimas. Žurnalistai neturėtų politikuoti, jie turėtų perduoti informaciją, o ne politikuoti“, – teigė ji. Vis dėlto kritikos L. Meškauskaitė negailėjo ir politikams.
Pasak jos, tuometinės valdančiosios daugumos siekis keisti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką taip pat buvo klaida. Teisininkė mano, kad pataisas bandyta priimti pernelyg skubotai. Jos vertinimu, klaidų buvo padaryta iš abiejų pusių.
Atmetė kritiką dėl požiūrio į žurnalistus
Po paskyrimo viešojoje erdvėje pasigirdo kritikos dėl L. Meškauskaitės požiūrio į žurnalistus. Teisininkė tvirtina nesanti prieš juos nusiteikusi. Ji priminė profesinėje veikloje atstovavusi žurnalistams ir Lietuvos žurnalistų sąjungai.
„Tikrai, žinokite, ne, žurnalistams neapykantos aš tikrai neturiu. Aš net propagandistams neturiu neapykantos, nes aš iš viso tokiais jausmais, kaip neapykanta, nesivadovauju“, – sakė ji.
L. Meškauskaitė taip pat atmetė kalbas apie politines sąsajas su Seimo nariu Ignu Vėgėle. Pasak jos, juos sieja profesinė veikla. Abu teisininkai dvi kadencijas dirbo Lietuvos advokatų taryboje.
„Aš jokiai politinei partijai niekada nepriklausiau“, – pabrėžė L. Meškauskaitė. Pasak jos, per profesinę karjerą teko pažinti ir atstovauti daug politikų. Todėl pažintis savaime nerodo politinių sąsajų.
L. Kasčiūnas būtų pasirinkęs kitą kandidatą
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas prezidento teisės paskirti tarybos narį nekvestionuoja. Tačiau jis pripažįsta pats pasirinkęs kitą žmogų. Politikas taip pat siūlo grįžti prie LRT tarybos formavimo principų.
„Aš, matyt, būdamas jo vietoje, būčiau pasirinkęs kitą kandidatą šiuo atveju“, – sakė L. Kasčiūnas. Jo vertinimu, dabartinė situacija kelia kritiką ir gali prisidėti prie tarybos politizavimo. Todėl joje esą reikėtų daugiau profesionalų ir ekspertų.
Konservatorių lyderis mano, kad LRT tarybos depolitizavimo klausimas išlieka aktualus. Apie tokius pakeitimus buvo diskutuojama ir anksčiau. Dabar, jo nuomone, prie šio klausimo reikėtų sugrįžti.
Liberalai taip pat ragina keisti tarybos formavimą
Panašios pozicijos laikosi Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, prezidento svarstytos kandidatūros parodė politikų įtakos problemą. Todėl ji ragina grįžti prie tarybos depolitizavimo.
Prezidentas, be L. Meškauskaitės, svarstė V. Turonio kandidatūrą. Jis eina Seimo narės Ligitos Girskienės patarėjo pareigas. 2024 metais V. Turonis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dalyvavo Seimo rinkimuose.
„Akivaizdu, kad reikia grįžti prie realaus LRT tarybos depolitizavimo, nes vienas iš G. Nausėdos kandidatų buvo Seimo nario padėjėjas“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen. Ji kritiškai vertino ir abiejų svarstytų kandidatų viešai reikštas pozicijas.
Liberalų lyderė išskyrė jų požiūrį į Lietuvos užsienio politiką, paramą Ukrainai ir sankcijas Aleksandro Lukašenkos režimui. Jos vertinimu, kai kurios kandidatų pozicijos prieštarauja Lietuvos pasirinktai krypčiai. Prezidento sprendimas dėl to sulaukė papildomos kritikos.
J. Olekas kritikai nepritaria
Seimo pirmininkas Juozas Olekas L. Meškauskaitės paskyrimą vertina kitaip. Jis teigia nematantis poreikio jos kritikuoti. Parlamento vadovas pirmiausia akcentuoja teisininkės profesinę patirtį.
„Manau, kad tai yra žmogus, kuris turi patirties toje srityje ir gal bus pridėtinė vertė sprendžiant tas problemas ar išryškinant, kurias reikia išspręsti“, – sakė J. Olekas.
Seimo pirmininkas pabrėžė L. Meškauskaitės patirtį advokatūroje ir žiniasklaidos teisės srityje. Jo nuomone, tokios žinios LRT taryboje gali būti naudingos. Todėl pats paskyrimas, anot J. Oleko, kritikos savaime nenusipelno.
