Imant būsto paskolą dažniausiai lyginama bankų siūloma marža, paskolos terminas ir mėnesio įmoka. Tačiau svarbus ir dar vienas pasirinkimas – prie paskolos pririšto EURIBOR laikotarpis, kuris gali būti 3, 6 arba 12 mėnesių.
Nuo pasirinkto laikotarpio priklauso, kaip dažnai bus perskaičiuojamos paskolos palūkanos. Trumpesnis EURIBOR leidžia greičiau pajusti palūkanų kritimą, tačiau lygiai taip pat greičiau padidina įmoką, jeigu palūkanos rinkoje pradeda kilti.
Ilgesnis laikotarpis suteikia daugiau stabilumo – paskolos įmoka nekinta 6 ar 12 mėnesių. Tačiau rinkoje palūkanoms sumažėjus, paskolos gavėjui gali tekti ilgiau laukti, kol mažesnis EURIBOR atsispindės jo mokamoje įmokoje.
Būsto paskolos palūkanas sudaro dvi dalys
Būsto paskolos palūkanų normą įprastai sudaro banko marža ir kintamoji palūkanų dalis, dažniausiai EURIBOR.
Banko marža paprastai nustatoma paskolos sutartyje ir nekinta visą jos laikotarpį, jeigu sutarties sąlygos nėra keičiamos.
Tuo metu EURIBOR nėra pastovus. Jis periodiškai perskaičiuojamas pagal paskolos sutartyje pasirinktą laikotarpį – pavyzdžiui, kas 3, 6 arba 12 mėnesių.
Todėl net ir nesikeičiant banko maržai žmogaus mokamos palūkanos ir mėnesio įmoka laikui bėgant gali didėti arba mažėti.
Kas apskritai yra EURIBOR?
EURIBOR yra euro zonos tarpbankinės rinkos palūkanų rodiklis.
„EURIBOR yra rinkos palūkanų rodiklis, atspindintis kainą, už kurią euro zonos bankai skolina vieni kitiems“, – aiškina „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Jo dydžiui įtakos turi situacija finansų rinkose, Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimai, infliacija ir rinkos lūkesčiai.
EURIBOR gali tiek kilti, tiek mažėti. Kadangi nuo jo priklauso kintamoji būsto paskolos palūkanų dalis, šie pokyčiai galiausiai pasiekia ir paskolos gavėją.
Lietuvoje dažniausiai pasirenkamas 6 mėnesių EURIBOR
Lietuvos būsto paskolų rinkoje dažniausiai pasirenkamas 6 mėnesių EURIBOR.
Tokiu atveju paskolos palūkanų norma perskaičiuojama kas pusmetį.
Perskaičiavimo dieną pritaikomas tuo metu sutartyje numatyta tvarka nustatytas EURIBOR dydis, o pagal jį apskaičiuota palūkanų norma galioja iki kito perskaičiavimo.
Tai reiškia, kad tarp dviejų perskaičiavimo datų rinkoje EURIBOR gali keistis, tačiau konkretaus žmogaus paskolos palūkanos dėl to kasdien nesikeičia.
3 mėnesių EURIBOR į pokyčius reaguoja greičiau
Pasirinkus 3 mėnesių EURIBOR, palūkanos perskaičiuojamos dažniau.
Jeigu EURIBOR rinkoje mažėja, toks paskolos gavėjas mažesnes palūkanas gali pajusti greičiau nei pasirinkęs 6 ar 12 mėnesių laikotarpį.
Tačiau tas pats principas veikia ir priešinga kryptimi. EURIBOR pradėjus kilti, didesnės palūkanos į paskolos įmoką taip pat gali persikelti greičiau.
„Trumpesnis EURIBOR laikotarpis gali būti patrauklus tiems, kurie tikisi palūkanų mažėjimo ir yra pasirengę dažnesniems įmokos pokyčiams“, – sako L. Žukovė.
Trumpesnis laikotarpis reiškia ir daugiau svyravimų
3 mėnesių EURIBOR nebūtinai yra geresnis vien todėl, kad leidžia greičiau pasinaudoti palūkanų mažėjimu.
Rinkos kryptis gali pasikeisti, todėl dažnesnis perskaičiavimas kartu reiškia mažesnį įmokos stabilumą.
Pasak L. Žukovės, toks variantas gali būti tinkamesnis žmonėms, kurių šeimos biudžete yra daugiau finansinės erdvės ir galimas įmokos padidėjimas nesukeltų didelių sunkumų.
Jeigu kiekvienas keliolikos ar keliasdešimties eurų įmokos pokytis stipriai veikia mėnesio biudžetą, dažnesnis perskaičiavimas gali tapti papildoma rizika.
6 ar 12 mėnesių EURIBOR suteikia daugiau stabilumo
Ilgesnio laikotarpio EURIBOR veikia kitaip. Pasirinkus 6 mėnesių variantą palūkanos perskaičiuojamos kas pusmetį, o pasirinkus 12 mėnesių – kartą per metus.
Tai suteikia daugiau aiškumo planuojant šeimos finansus.
„Pasirinkęs ilgesnį EURIBOR laikotarpį žmogus žino, kokią įmoką mokės ateinančius 6 ar 12 mėnesių“, – pažymi L. Žukovė.
Toks stabilumas gali būti svarbus žmonėms, kurių biudžetas jautresnis ir kuriems svarbu kuo tiksliau žinoti būsimas mėnesio išlaidas.
Palūkanoms krintant mažesnės įmokos gali tekti palaukti
Ilgesnis EURIBOR laikotarpis turi ir kitą pusę.
Jeigu rinkoje palūkanos pradeda sparčiai mažėti, paskolos gavėjo įmoka iš karto nepasikeičia.
Pavyzdžiui, turint paskolą su 6 mėnesių EURIBOR, mažesnė palūkanų norma bus pritaikyta tik atėjus sutartyje numatytai perskaičiavimo dienai.
Pasirinkus 12 mėnesių EURIBOR, laukimo laikotarpis gali būti dar ilgesnis.
Tačiau palūkanoms kylant ši savybė tampa privalumu – senesnė palūkanų norma taip pat išlieka iki kito perskaičiavimo.
Vien pagal palūkanų prognozes rinktis nereikėtų
Sprendžiant tarp 3, 6 ir 12 mėnesių EURIBOR gali kilti pagunda rinktis pagal prognozes, kuria kryptimi artimiausiu metu judės palūkanos.
Tačiau L. Žukovė pabrėžia, kad tiksliai numatyti finansų rinkų pokyčių neįmanoma.
Todėl svarbiau įvertinti ne tik galimybę sutaupyti, bet ir tai, kaip žmogus reaguotų į priešingą scenarijų.
Jeigu palūkanos netikėtai pradėtų kilti, reikėtų įvertinti, kokio dydžio mėnesio įmoką šeimos biudžetas dar galėtų pakelti be didesnės finansinės įtampos.
Alternatyva – fiksuotos palūkanos
Nenorintiems priklausyti nuo EURIBOR svyravimų galima svarstyti fiksuotas palūkanas.
Tokiu atveju sutartam laikotarpiui nustatoma palūkanų norma, todėl mėnesio įmoka tuo metu nepriklauso nuo EURIBOR pokyčių.
Tai suteikia daugiau aiškumo ir leidžia tiksliau planuoti ilgalaikes šeimos išlaidas.
Vis dėlto už tokį stabilumą gali tekti mokėti daugiau. Banko siūlomos fiksuotos palūkanos gali būti didesnės už tuo metu taikomas kintamas palūkanas.
Fiksuojant palūkanas svarbu perskaityti ir kitas sąlygas
Vertinant fiksuotų palūkanų pasiūlymą svarbu žiūrėti ne tik į siūlomą procentą.
Reikėtų išsiaiškinti, kokios sąlygos būtų taikomos norint paskolą grąžinti anksčiau, refinansuoti ar kitaip pakeisti sutartį dar nepasibaigus palūkanų fiksavimo laikotarpiui.
Todėl vien mažesnė ar didesnė pradinė mėnesio įmoka neparodo visų konkretaus pasirinkimo privalumų ir trūkumų.
Būsto paskola dažniausiai imama keliems dešimtmečiams, tad per šį laiką palūkanų rinkoje gali būti ir kilimo, ir kritimo laikotarpių.
Kurį EURIBOR laikotarpį rinktis?
Vieno visiems tinkamiausio varianto nėra. 3 mėnesių EURIBOR leidžia greičiau reaguoti į rinkos pokyčius, tačiau kartu reiškia dažnesnį paskolos palūkanų perskaičiavimą.
6 mėnesių EURIBOR yra tarpinis variantas ir šiuo metu dažniausiai pasirenkamas Lietuvos būsto paskolų klientų.
12 mėnesių EURIBOR ilgiausiai išlaiko tą pačią palūkanų normą, todėl suteikia daugiau stabilumo, tačiau palūkanoms rinkoje sumažėjus teigiamo pokyčio taip pat gali tekti laukti ilgiau.
Todėl prieš pasirenkant verta įvertinti ne tik dabartinę EURIBOR reikšmę ar rinkos prognozes. Ne mažiau svarbu atsakyti į klausimą, kas konkrečiam šeimos biudžetui svarbiau – galimybė greičiau pajusti palūkanų pokyčius ar kuo ilgiau nekintanti ir lengviau prognozuojama būsto paskolos įmoka.
