Artėjant naujam šildymo sezonui, daliai gyventojų gali tekti ruoštis didesnėms sąskaitoms. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius prognozuoja, kad 60 kv. metrų nerenovuoto buto šildymas per mėnesį gali kainuoti apie 150 eurų. Praėjusį sezoną tokio būsto vidutinė sąskaita siekė apie 115 eurų.
Tai reikštų maždaug 35 eurais, arba apie 30 proc., didesnes mėnesio išlaidas. Vis dėlto tokia suma nėra garantuota – galutinės sąskaitos pirmiausia priklausys nuo žiemos temperatūros ir konkretaus pastato energinio efektyvumo. Didžiausiu kainų rizikos veiksniu šiemet laikomas pabrangęs biokuras.
Biokuras – maždaug 30 proc. brangesnis
Pasak V. Lukoševičiaus, biokuras šiuo metu vidutiniškai kainuoja maždaug 30 proc. daugiau nei prieš metus. Kadangi būtent vietinis kuras sudaro didžiąją centralizuotai gaminamos šilumos dalį, jo kainos pokyčiai tiesiogiai atsispindi šilumos tarifuose. Jei dabartinė tendencija išsilaikys, ji bus vienas svarbiausių artėjančio sezono veiksnių.
„Šiemet jis gali kilti iki 150 eurų. Pagrindinis faktorius, kuris lems šitą šildymo sezoną šilumos kainas – tai biokuras“, – Eltai sakė LŠTA prezidentas. Jo teigimu, dabartinis biokuro kainų lygis yra gerokai aukštesnis nei prieš metus.
Centralizuotame šildyme gamtinių dujų reikšmė jau gerokai sumažėjusi. V. Lukoševičiaus teigimu, daugiau kaip 90 proc. šilumai gaminti naudojamo kuro sudaro biokuras ir komunalinės atliekos. Gamtinių dujų dalis nesiekia 9 proc. ir toliau mažėja.
Sąskaita gali siekti apie 150 eurų

Skaičiavimams LŠTA pasirinko 60 kv. metrų butą senos statybos nerenovuotame daugiabutyje. Praėjusį šildymo sezoną vidutinė tokio būsto mėnesio šildymo sąskaita buvo apie 115 eurų. Šį sezoną ji, asociacijos vertinimu, gali priartėti prie 150 eurų.
Per penkis šildymo mėnesius vien toks skirtumas teoriškai sudarytų apie 175 eurus papildomų išlaidų. Tačiau realios sąskaitos skirtinguose miestuose ir namuose gali gerokai skirtis. Daug lemia pastato būklė, šilumos suvartojimas ir konkretaus šilumos tiekėjo tarifas.
Renovuotuose daugiabučiuose situacija paprastai būna palankesnė, nes tam pačiam plotui apšildyti reikia mažiau energijos. Todėl vien šilumos tarifo padidėjimas dar nereiškia, kad visų gyventojų sąskaitos išaugs vienodai. Didžiausią poveikį paprastai pajunta daug šilumos suvartojantys seni daugiabučiai.
Viską gali pakeisti žiemos orai
Šilumos kaina yra tik viena galutinės sąskaitos dalis. Ne mažiau svarbu, kiek šilumos pastatui iš tikrųjų reikės, todėl šilta žiema gali gerokai sušvelninti kuro brangimo poveikį. Šaltas ir ilgas sezonas, priešingai, reikštų didesnį suvartojimą.
V. Lukoševičius pabrėžia, kad esant palankioms klimato sąlygoms sąskaitos galėtų išlikti panašios į praėjusio sezono. Todėl dabar įvardijami 150 eurų turėtų būti vertinami kaip orientacinis scenarijus, o ne visiems gyventojams prognozuojama konkreti sąskaita. Tikslesnis vaizdas paaiškės prasidėjus šildymo sezonui.
Didžiausi skirtumai ir toliau išliks tarp renovuotų ir energiškai neefektyvių namų. Net tame pačiame mieste panašaus dydžio butų šildymo sąskaitos gali smarkiai skirtis. Tam įtakos turi ne tik pastato renovacija, bet ir jo šildymo sistemos būklė.
PVM lengvatos grąžinti kol kas neketinama
Papildomu pokyčiu gyventojams tapo centralizuotam šildymui taikytos PVM lengvatos panaikinimas. Energetikos ministras Lukas Savickas yra pareiškęs, kad jos grąžinimas šiuo metu nėra politinėje darbotvarkėje. Vadinasi, bent kol kas ankstesnio lengvatinio apmokestinimo sugrįžimo tikėtis nereikėtų.
LŠTA vadovas taip pat nemano, kad lengvata turėtų būti automatiškai taikoma visiems vartotojams. Jo vertinimu, toks modelis vienodai remtų ir taupiai šilumą vartojančius gyventojus, ir labai daug energijos sunaudojančius būstus. Asociacija siūlė kitokį kompromisą.
Pagal šį pasiūlymą mažesnis PVM galėtų būti taikomas tik nustatytam šilumos kiekiui per mėnesį. Tai būtų, pavyzdžiui, pirmosios kelios šimtos kilovatvalandžių, o likęs suvartojimas būtų apmokestinamas įprastai. Vis dėlto toks variantas šiuo metu taip pat nėra svarstomas.
Nauji dujų kontraktai sąskaitų smarkiai nepakeistų

Energetikos ministerija svarsto ilgalaikius gamtinių dujų kontraktus, kurių kainodara būtų susieta su JAV „Henry Hub“ indeksu. Tačiau LŠTA vadovas nemano, kad toks sprendimas reikšmingai atpigintų centralizuotą šildymą. Dujos Lietuvos šilumos ūkyje naudojamos vis rečiau.
Jos daugiausia reikalingos labai šaltais laikotarpiais, kai kitų šilumos gamybos šaltinių nepakanka. Todėl dujų kainos svyravimai centralizuoto šildymo vartotojams nebėra tokie svarbūs kaip anksčiau. Kur kas reikšmingesnė tapo biokuro kaina.
Ilgalaikiai dujų kontraktai galėtų būti aktualesni individualių namų savininkams, kurie šildosi gamtinėmis dujomis. Jų išlaidos nuo dujų kainų priklauso tiesiogiai. Centralizuoto šildymo vartotojams šį sezoną svarbiausia bus stebėti biokuro kainas ir orų prognozes.
Kam šildymo sezonas gali būti brangiausias?
Didžiausia rizika tenka senų ir nerenovuotų daugiabučių gyventojams. Tokie pastatai vienam kvadratiniam metrui apšildyti sunaudoja gerokai daugiau energijos, todėl kuro brangimas jų sąskaitose juntamas stipriau. Šalta žiema šį skirtumą dar labiau padidintų.
Gyventojams verta vertinti ne vien skelbiamą šilumos kainą už kilovatvalandę. Galutinę sąskaitą lemia ir konkretus namo suvartojimas, todėl du vienodo dydžio butai gali gauti visiškai skirtingas sąskaitas. Būtent dėl to pastato energetinė būklė tampa vis svarbesnė.
Kol kas aiškėja du pagrindiniai artėjančio sezono veiksniai – maždaug 30 proc. pabrangęs biokuras ir neplanuojama grąžinti PVM lengvata. Jei žiema bus šalta, 60 kv. metrų nerenovuoto buto sąskaita gali priartėti prie prognozuojamų 150 eurų. Šiltesni orai šį augimą galėtų gerokai sušvelninti.







