Gausiai obuoliais aplipusi obelis iš pirmo žvilgsnio – kiekvieno sodininko svajonė. Tačiau artėjant derliaus nuėmimui toks vaizdas gali pradėti kelti nerimą: kai kurios šakos nuo vaisių svorio nusvyra beveik iki žemės.
Didžiausia problema atsiranda tada, kai prie vaisių svorio prisideda lietus ir stipresnis vėjas. Kartais pakanka vieno prastesnio oro vakaro, kad ilgus metus augusi stambi obels šaka nulūžtų.
Todėl pastebėjus smarkiai nulinkusias šakas nereikėtų laukti, kol obuoliai visiškai sunoks. Kelios paprastos priemonės gali padėti išsaugoti ir šių metų derlių, ir pačią obelį ateinantiems sezonams.
Kodėl nuo obuolių lūžta net storos šakos?
Didelė obuolių kekė pati savaime gali neatrodyti labai sunki. Vis dėlto ant ilgos šakos tokių vaisių gali būti dešimtys, todėl bendras svoris tampa gerokai didesnis.
Ypač pažeidžiamos ilgos, horizontaliai arba žemyn augančios šakos. Kuo toliau nuo kamieno susitelkęs didelis vaisių svoris, tuo didesnė apkrova tenka šakos pagrindui ir jos suaugimo vietai.
Pavojų galima pastebėti dar prieš lūžimą. Jeigu šaka neįprastai nusvirusi, girdėti traškėjimas, atsiranda įtrūkimų arba ties jos pagrindu pradeda skirtis mediena, delsti jau nereikėtų.
Sodininkams verta apžiūrėti visą medį. Kartais didžiausi obuoliai auga vienoje lajos pusėje, todėl apkrova pasiskirsto netolygiai – viena obels dalis gali būti gerokai sunkesnė už kitą.
Paprasčiausia pagalba – atramos
Viena lengviausiai pritaikomų priemonių yra atramos. Jomis galima paremti stipriausiai nuo derliaus nulinkusias šakas ir taip sumažinti apkrovą vietoje, kurioje šaka jungiasi su kamienu.
Atrama turi stovėti stabiliai ir pati nekristi nuo vėjo. Jos viršutinėje dalyje pravartu suformuoti šakai tinkamą atrėmimo vietą, kad ši nenuslystų į vieną ar kitą pusę.
Tačiau medinės ar metalinės atramos nereikėtų remti tiesiai į žievę siauru, aštriu kraštu. Tarp atramos ir šakos verta įdėti minkštesnės medžiagos, kuri sumažintų trynimą bei žievės pažeidimo tikimybę.
Svarbi ir atramos vieta. Tikslas nėra jėga pakelti šaką į padėtį, kurioje ji augo pavasarį. Reikia tiesiog sumažinti pavojingą apkrovą ir suteikti papildomą atramos tašką.
Šakos nereikia staiga kelti aukštyn
Pamačius iki žemės nusvirusią šaką kyla natūralus noras ją kuo aukščiau pakelti. Tačiau staigus ir stiprus lenkimas gali padaryti daugiau žalos nei pats vaisių svoris.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis su senesnėmis obelimis. Stambi šaka nėra lanksti virvė – bandant smarkiai pakeisti jos padėtį, mediena gali įskilti prie kamieno arba kitoje silpnesnėje vietoje.
Atrama turėtų perimti dalį svorio, o ne pakeisti natūralią šakos augimo kryptį. Jei ją įstatant tenka naudoti daug jėgos, verta ieškoti žemesnės ir saugesnės atrėmimo vietos.
Po stipraus lietaus atramas pravartu dar kartą apžiūrėti. Suminkštėjus žemei jos gali pasvirti ar įsmigti, todėl prieš tai stabiliai laikyta šaka vėl gali likti beveik be pagalbos.
Kartais geriausia dalį obuolių nuskinti anksčiau
Jeigu šaka jau atrodo pavojingai, vien atramos gali nepakakti. Tokiu atveju galima sumažinti jos apkrovą – pirmiausia nuskinti dalį didžiausių arba labiausiai šakos galą sveriančių obuolių.
Nebūtina per vieną kartą nurinkti viso derliaus. Kartais pakanka pašalinti dalį vaisių nuo stipriausiai apkrautų vietų, kad šaka pastebimai pakiltų ir sumažėtų jos lūžimo tikimybė.
Jeigu obuoliai jau artėja prie veislei būdingos brandos, ankstesnis jų nuskynimas gali būti mažesnis nuostolis nei nulūžusi stambi šaka. Pastarosios padariniai obeliai išliks gerokai ilgiau.
Ypač verta reaguoti prieš prognozuojamą stiprų vėją ar smarkų lietų. Šlapi vaisiai ir lapai padidina svorį, o vėjo gūsiai apkrautą šaką papildomai siūbuoja.
Ar galima šakas pririšti?
Kai kuriais atvejais šakas galima papildomai sutvirtinti, tačiau tai reikia daryti atsargiai. Plona viela ar siaura virvė, stipriai užveržta aplink šaką, gali pažeisti žievę.
Jeigu naudojamas pririšimas, medžiaga turėtų būti pakankamai plati ir nespausti vieno siauro šakos taško. Tvirtinimą taip pat reikia reguliariai patikrinti, ypač jei jis paliekamas ilgesniam laikui.
Negalima pamiršti, kad medis juda. Vėjas siūbuoja šakas, jos auga, keičiasi jų padėtis, todėl pernelyg standus pririšimas gali pradėti trinti arba įsirėžti į žievę.
Dėl to paprastam sodui dažnai patogiau naudoti gerai pastatytas atramas. Jos lengvai nuimamos pasibaigus derliaus sezonui ir nereikalauja rišti šakų prie kamieno ar kitų konstrukcijų.
Ką daryti, jei šaka jau įskilo?
Pastebėjus įtrūkimą pirmasis darbas – kuo greičiau sumažinti apkrovą. Nuo pažeistos šakos reikėtų atsargiai nuimti dalį arba visus vaisius ir pasirūpinti, kad ji toliau neplyštų.
Nedidelis įtrūkimas ir beveik visiškai atskilusi stambi šaka yra labai skirtingos situacijos. Pastaruoju atveju savarankiškas gelbėjimas gali būti pavojingas, ypač jeigu šaka yra aukštai.
Stambių šakų svoris gali būti stebėtinai didelis. Todėl nereikėtų stovėti po įskilusia šaka, lipti ant nestabilių kopėčių ar bandyti ją laikyti rankomis tuo metu, kai kitas žmogus pjauna.
Jeigu pažeidimas rimtas, saugiau kreiptis į medžių priežiūros specialistą. Ypač tada, kai obelis auga prie namo, automobilio stovėjimo vietos, tako ar kitos dažnai žmonių naudojamos teritorijos.
Derliaus retinimas prasideda gerokai anksčiau
Šių metų problemą galima spręsti atramomis ir daliniu derliaus nuskynimu, tačiau apie kitą sezoną verta pagalvoti jau dabar. Gausus žydėjimas nebūtinai reiškia, kad reikia palikti kiekvieną užsimezgusį obuoliuką.
Vaisių retinimas atliekamas tada, kai jie dar maži. Pašalinus dalį užuomazgų sumažėja būsima šakų apkrova, o likę obuoliai gauna daugiau vietos ir gali užaugti stambesni.
Tai aktualu gausiai derančioms obelims, kurios vienais metais apsipila vaisiais, o kitais dera kur kas prasčiau. Per didelis vaisių kiekis medžiui yra nemaža našta.
Jeigu problema kartojasi kiekvieną sezoną, verta įvertinti ir pačią lajos struktūrą. Tinkamas genėjimas padeda formuoti tvirtesnį medį ir išvengti daugybės ilgų, tarpusavyje konkuruojančių ar nepalankiu kampu augančių šakų.
Dabar svarbiausia reguliariai apžiūrėti obelis
Kol obuoliai auga, jų svoris didėja. Šaka, kuri prieš dvi savaites atrodė visiškai saugi, rugpjūčio ar rugsėjo pabaigoje jau gali būti stipriai nusvirusi.
Todėl derliaus laukiančias obelis verta apeiti po stipresnio lietaus ar vėjo. Patikrinkite atramas, apžiūrėkite pagrindinių šakų suaugimo vietas ir atkreipkite dėmesį į atsiradusius įtrūkimus.
Jeigu šaka aiškiai perkrauta, geriau sureaguoti anksčiau: paremti ją, sumažinti vaisių svorį ar nuskinti jau pakankamai subrendusius obuolius. Laukti pirmojo garsaus trakštelėjimo tikrai neverta.
Gausus derlius turėtų baigtis pilnomis obuolių dėžėmis, o ne nulūžusiomis obels šakomis. Kelios laiku pastatytos atramos gali padėti išsaugoti medį, kuris obuoliais džiugins dar daugelį metų.
