Jungtinėse Valstijose dirbtinis intelektas tapo viena greičiausiai paplitusių technologijų istorijoje, tačiau visuomenės nuotaikos – neįprastai pesimistinės. Apklausos rodo, kad daugiau kaip pusė gyventojų jau naudoja DI, tačiau tik maždaug šeštadalis tiki, jog jis bus naudingas visuomenei.
Paradoksalu, bet labiausiai nusivylusi yra jauniausia karta, kuri turėtų būti didžiausia naujų technologijų rėmėja.
Jaunimas naudoja, bet nepasitiki
JAV tyrimai rodo, kad 18–29 metų gyventojai DI naudoja studijoms, darbo paieškai, kodavimui ir idėjų generavimui. Tačiau būtent jie dažniausiai pripažįsta jaučiantys pyktį ir nerimą dėl šios technologijos.
Didelė dalis Gen Z atstovų mano, kad DI labiau blogina šalies padėtį, nei ją gerina. Be to, apklausose aiškiai matyti, jog, lyginant žmogaus ir DI sukurtą tekstą, beveik 70 proc. jaunų darbuotojų labiau pasitiki žmogaus darbu.
Darbo rinkos spaudimas
Ekonomistų analizės atskleidžia, kad DI poveikis darbo rinkai jaučiamas visų pirma žemiausio lygio ir pradedančiose pareigose. Kai įmonės naudoja DI tam, kad visiškai pakeistų darbuotoją, jauniausių specialistų įdarbinimas krenta.
Tuo tarpu ten, kur DI naudojamas tik darbo našumui didinti, užimtumas gali net augti. Vis dėlto daugelyje sektorių vyrauja pakeitimo, o ne papildymo logika, todėl sumažėjo įėjimo į darbo rinką galimybių jauniems žmonėms.
Brangstanti elektra ir vanduo
Milžiniški duomenų centrai, reikalingi DI modeliams, sparčiai didina energijos paklausą. Skaičiuojama, kad jau dabar jie suvartoja kelis proc. visos JAV elektros, o iki 2030 metų ši dalis gali viršyti 10 proc.
Didelė dalis šios energijos pagaminama iš gamtinių dujų, todėl didėja ir tarša, ir sąskaitos vartotojams. Kai kuriose valstijose prognozuojamas iki keliolikos proc. augantis elektros tarifas, siejamas būtent su duomenų centrų plėtra.
Ne mažesnė problema – vanduo. Duomenų centrai per dieną gali sunaudoti šimtus tūkstančių galonų vandens aušinimui, o vietos bendruomenės tuo pat metu susiduria su krentančiu slėgiu čiaupuose ir brangstančiomis paslaugomis.
Konfliktas dėl kontrolės
Vis daugiau vietos savivaldybių ir bendruomenių bando riboti naujų duomenų centrų statybas, ypač ten, kur trūksta vandens arba elektros tinklas jau perkrautas. Tačiau projektai dažnai paprasčiausiai perkeliami už miesto ribų ar į kaimyninę apskritį.
Šis jausmas, kad sprendimai priimami virš gyventojų galvų, dar labiau didina nepasitikėjimą. DI kuriamas iš viešai prieinamo turinio, maitinamas bendra energija ir vandeniu, o galiausiai parduodamas tiems patiems žmonėms kaip mokama paslauga.
JAV visuomenė atsidūrė keistoje padėtyje: be DI jau sunku įsivaizduoti darbą ar mokslą, tačiau vis daugiau žmonių įsitikinę, kad būtent ši technologija silpnina jų finansinį saugumą ir demokratinę kontrolę.
