Daugelis pripažįsta, kad bent kartą per savaitę išmeta dalį maisto: suvytusias daržoves, pamirštą varškę ar nuo vakar likusius makaronus. Dažnai tai nutinka ne dėl abejingumo, o dėl planavimo stokos ir įpročių trūkumo.
Tvarkingesnis požiūris į maisto likučius padeda ne tik sutaupyti, bet ir greičiau pasiruošti valgį, mažiau sukti galvą, ką gaminti. Tam nereikia ypatingų kulinarinių žinių, užtenka kelių paprastų sistemų ir idėjų.
Susikurkite aiškų „liekanǫ kampą“ šaldytuve
Jei šaldytuve viskas stovi bet kur, likučiai labai greitai pamirštami. Patogu skirti vieną lentyną arba bent jau vieną šoną duryse tik jau paruoštam maistui ir pradėtiems produktams. Tai vieta, kur akys pirmiausia turėtų krypti atidarius šaldytuvą.
Šioje lentynoje laikykite atidarytus padažus, iš dalies sunaudotas daržoves, nuo vakar likusius patiekalus, atidarytus pieno produktus. Kuo aiškiau atskirsite „reikia sunaudoti greičiau“ zoną, tuo mažesnė tikimybė, kad kažką atrasite per vėlai.
Skaidrios dėžutės ir mažos porcijos
Nepermatomi indeliai yra vienas dažniausių maisto švaistymo kaltininkų. Skaidrios dėžutės, stikliniai indai ar užsukami stiklainiai leidžia iš karto pamatyti, kas viduje, ir prisiminti, kad tai dar galima panaudoti.
Likusius patiekalus verčiau dėti į kelias mažesnes dėžutes, o ne vieną didelę. Taip bus patogiau pasiimti pavieniui pietums ar vakarienei, nereikės kas kartą atkaitinti didelio kiekio ir vėl šaldyti.
Paprastas ženklinimas: data ir trumpas pavadinimas
Ant indelio užklijuotas lipdukas su dviem dalykais, data ir trumpu aprašymu, išsprendžia daug abejonių. Nebereikia spėlioti, kiek laiko patiekalas jau stovi, ar saugu jį valgyti, o ir planuoti lengviau.
Užtenka paprasto varianto: data ir, pavyzdžiui, „makaronai su daržovėmis“, „virta vištiena“, „keptos bulvės“. Tą patį galima daryti ir su pradėtais produktais, pavyzdžiui, atidaryta grietinė ar padažas.
Kasdienė „greito patikrinimo“ minutė
Naudinga įpročiu paversti trumpą šaldytuvo apžiūrą kartą per dieną. Tai gali būti ryte ruošiantis į darbą arba vakarienei. Pasidairykite, kas artėja prie galiojimo pabaigos ir ką būtų logiška suvalgyti šiandien ar rytoj.
Tokia minutės trukmės apžiūra padeda laiku suvalgyti jautresnius produktus, pavyzdžiui, žuvį, šviežią mėsą, žalumynus. Tada mažiau improvizacijų „ką šiandien gaminti“, nes atsakymą pasiūlo pats šaldytuvas.
3 pagrindiniai likučių panaudojimo būdai
Daugumą likučių galima perkelti į kelias pakankamai universalias kategorijas. Tai padeda greitai sugalvoti, kaip juos panaudoti, net jei nesate įpratę kurti sudėtingų receptų.
- Vieno indo patiekalai: troškiniai, sriubos, apkepai.
- Greiti dubenėliai: kruopos ar makaronai, baltymai, daržovės ir padažas.
- Užkandžiai ir pusryčiai: sumuštiniai, tortilijos, omletai, košės papildymai.
Turint šią schemą, lengviau „sudėti“ tai, ką randate šaldytuve, į vieną iš trijų rėmų ir nebegalvoti nuo nulio.
Ką daryti su likusiomis kruopomis, makaronais ir mėsa
Virtos kruopos ar makaronai yra viena universaliausių likučių formų. Juos galima trumpai pakepinti keptuvėje su daržovėmis, įdėti į orkaitėje kepamą apkepą, naudoti šaltoms salotoms su pupelėmis ar tunu.
Likusia mėsa ar žuvimi patogu papildyti salotas, pasigaminti tortilijas, įdaryti lavašą, dėti į omletą ar makaronų padažą. Svarbu atkreipti dėmesį į laikymo trukmę ir kvapą: jei kyla abejonių, geriau nerizikuoti.
Daržovės: nuo sriubų iki užkandžių
Vytstančias daržoves galima perkelti į sriubas ar troškinius. Morkos, paprikos, cukinijos, svogūnai ir salierai puikiai tinka pakepti su šlakeliu aliejaus ir vėliau virti sriuboje ar troškinyje.
Jei daržovės dar pakankamai šviežios, bet jų liko nedaug, jos gali tapti puikiu užkandžiu: supjaustykite juostelėmis ir laikykite sandariai su trupučiu vandens. Taip jos ilgiau išliks traškios ir bus matomos, o ne pasislėpusios maišelių gale.
Pienas, jogurtas ir kiti pieno produktai
Priartėjęs prie galiojimo pabaigos pienas tinka blynams, apkepams, košėms virti. Jogurtą galima sunaudoti glotnučiams, padažams salotoms ar marinatams mėsai, o varškė tiks mišrainėms, užtepėlėms ar apkepams.
Čia ypač svarbu kvapas ir išvaizda. Jei produktas atrodo ir kvepia normaliai, bet galiojimas tuoj baigsis, suplanuokite, kur jį įdėsite artimiausiomis dienomis, kad nereikėtų skubiai išmesti.
Planuokite valgį nuo likučių, o ne nuo recepto
Įprasta pirmiausia išsirinkti receptą, o tada galvoti, ką nusipirkti. Tačiau norint mažinti švaistymą, verta bent kelis kartus per savaitę daryti atvirkščiai: atsiversti šaldytuvą ir spinteles, o tada iš to, kas jau yra, ieškoti idėjų.
Galite turėti kelis patikimus „iš to, kas liko“ patiekalus. Pavyzdžiui, daržovių omletą, ryžių arba makaronų apkepą, daržovių sriubą, salotas su bet kokiu turimu baltymu. Tai bazės, kurios prisitaiko prie konkrečių likučių.
Užšaldymas: ne tik žaliai mėsai
Dalis žmonių užšaldo tik žalią mėsą ar uogas, tačiau šaldiklis puikiai tinka ir paruoštam maistui. Nuo troškinių ir sriubų iki apkepų porcijų, kurių neišvalgėte per kelias dienas, viską galima susidėti į mažus indus ir panaudoti vėliau.
Patogu įprasti, kad jei žinote, jog per dvi ar tris dienas patiekalo nesuvalgysite, dalį iš karto skirtumėte šaldikliui. Taip turėsite greitų vakarienių dienoms, kai visiškai nėra noro gaminti.
Kaip išlaikyti maisto saugumą
Net ir taupant maistą, svarbiausia išlieka saugumas. Patiekalus rekomenduojama atšaldyti per kelias valandas, laikyti sandariai uždengtus ir šaldytuve bei nepalikti ilgai kambario temperatūroje.
Jei kvapas, skonis ar išvaizda kelia abejonių, geriau nerizikuoti. Tiksli laikymo trukmė priklauso nuo produkto ir sąlygų, tačiau daugeliu atvejų paruoštą maistą rekomenduojama suvalgyti per kelias dienas.
Vienas paprastas žingsnis per savaitę
Siekdami realaus pokyčio, pasirinkite vieną aiškų veiksmą, pavyzdžiui, „likučių ketvirtadienį“. Tądien sąmoningai planuokite valgius tik iš to, kas likę šaldytuve ir spintelėse, o naujų produktų nepirkite.
Vos keli tokie kartai per mėnesį dažnai gerokai sumažina išmetamo maisto kiekį. Be to, tai moko kūrybiškumo virtuvėje ir padeda geriau pažinti, ką ir kiek iš tiesų suvartojate.
