Dviratis prie durų, vaikiškas vežimėlis laiptų aikštelėje, kelios dėžės rūsyje ar senas baldas bendrame koridoriuje daugeliui atrodo nekaltai. Juk vietos dar yra, praeiti galima – tad kur problema?
Kasdien tokių daiktų galime nė nepastebėti. Tačiau kilus gaisrui situacija pasikeičia per kelias akimirkas: patalpas užpildo dūmai, matomumas suprastėja, o žmonės stengiasi kuo greičiau patekti į lauką.
Tuomet kiekviena kliūtis tampa svarbi. Tai, ką šviesioje laiptinėje lengvai apeiname, tamsoje ir tirštuose dūmuose gali pargriauti žmogų, užtverti praėjimą ar trukdyti gelbėtojams pasiekti nelaimės vietą.
Laiptinė pirmiausia yra kelias į lauką
Daugiabučio koridoriai, laiptinės ir tambūrai nėra papildomi butų sandėliukai. Viena svarbiausių jų paskirčių – sudaryti galimybę žmonėms saugiai judėti, o nelaimės atveju pasitraukti iš pastato.
Gaisro metu tam gali likti labai nedaug laiko. Dėl dūmų žmogui sunkiau orientuotis aplinkoje, todėl net pažįstama laiptinė gali pasirodyti visiškai kitokia nei įprastą dieną.
Praėjime paliktas dviratis, spintelė ar vaikiškas vežimėlis tokiomis aplinkybėmis tampa rimta kliūtimi. Už jo galima užkliūti, nugriūti, užlaikyti iš paskos judančius žmones ir dar labiau apsunkinti evakuaciją.
Ypač daug sunkumų gali kilti senjorams, mažiems vaikams ar judėjimo sunkumų turintiems žmonėms. Jiems ir įprastomis sąlygomis siauresnis praėjimas gali būti nepatogus, o nelaimės metu pavojus dar padidėja.
Pavojų kelia ir patys palikti daiktai
Problema nėra vien susiaurėjęs praėjimas. Bendrose patalpose žmonės neretai palieka kartonines dėžes, medinius baldus, tekstilės gaminius, plastikinius daiktus ir kitą galinčią degti nuosavybę.
Kilus gaisrui tokie daiktai gali prisidėti prie liepsnos plitimo. Kartu gali susidaryti daugiau dūmų, kurie labai apsunkina žmonių galimybes saugiai pasiekti išėjimą iš pastato.
Todėl tvarkinga laiptinė nėra vien gražesnio daugiabučio klausimas. Laisvas koridorius ar laiptų aikštelė nelaimės akimirką gali turėti gerokai didesnę reikšmę, nei gyventojai įprastai įsivaizduoja.
Kartais pasiteisinama tuo, kad paliktas daiktas užima visai nedaug vietos. Vis dėlto vieną dviratį netrukus gali papildyti antras, atsirasti vežimėlis, lentyna, spintelė ar kelios nereikalingų daiktų dėžės.
Rūsio koridorius taip pat neturėtų virsti sandėliuku
Panaši situacija dažna daugiabučių rūsiuose. Kadangi šios patalpos nėra nuolat matomos, bendri praėjimai neretai tampa vieta seniems baldams, statybinėms medžiagoms ar kitiems retai naudojamiems daiktams sukrauti.
Tačiau rūsių koridoriai turi būti prieinami. Jais gali tekti naudotis ne vien gyventojams – avarijos ar gaisro atveju čia gali prireikti patekti atsakingų tarnybų darbuotojams bei ugniagesiams gelbėtojams.
Užgriozdintas rūsys apsunkina judėjimą ir galimybę greitai pasiekti reikalingą vietą. Jei patalpose dar ir daug degių daiktų, galimo gaisro situacija tampa dar pavojingesnė.
Bėda dažniausiai neatsiranda per vieną dieną. Iš pradžių koridoriuje paliekamas vienas nereikalingas daiktas, vėliau savo daiktus pradeda nešti kiti kaimynai – galiausiai bendras praėjimas pastebimai susiaurėja.
Kur tuomet laikyti dviračius ir vežimėlius?
Patogiausias sprendimas ne visada yra saugiausias. Jeigu daiktas nuolat naudojamas, natūraliai norisi jį laikyti kuo arčiau išėjimo, tačiau pirmiausia reikėtų įvertinti, ar pasirinkta vieta netrukdo kitiems gyventojams.
Dviračius, vežimėlius ir kitą nuosavybę saugiau laikyti tam skirtose patalpose, individualiuose sandėliukuose arba kitose tinkamose vietose, kur jie neužstoja žmonėms skirto praėjimo.
Seni baldai ir nebenaudojami daiktai apskritai neturėtų metų metus kauptis bendrose erdvėse. Jei jų nebereikia, geriau pasirūpinti tinkamu išvežimu, užuot perkėlus problemą iš savo buto į laiptinę ar rūsį.
Kartais gyventojai prie bendrose erdvėse sukrautų daiktų taip pripranta, kad jų nebelaiko kliūtimi. Todėl pravartu retkarčiais į laiptinę pažvelgti paprastai: ar čia būtų lengva judėti kilus nelaimei?
Ką daryti, jei praėjimą užstatė kaimynai?
Ne visus bendrose patalpose esančius daiktus palieka vienas žmogus. Daugiabučiuose tai bendras klausimas, todėl pirmiausia verta apie problemą informuoti namo administratorių arba bendriją ir ieškoti sprendimo kartu.
Svarbu į situaciją žiūrėti ne kaip į ginčą dėl kelių papildomų kvadratinių metrų. Kalbama apie erdves, kuriomis nelaimės metu gali tekti vienu metu naudotis daugeliui namo gyventojų.
Gyventojams taip pat verta peržiūrėti savo pačių paliktus daiktus. Kartais paprasčiausias sprendimas – pasiimti seniai koridoriuje stovintį dviratį ar išnešti nereikalingą spintelę – iš karto atlaisvina nemažą praėjimo dalį.
Nelaimės metu svarbi kiekviena sekundė
Gaisras nėra ta situacija, kuriai prasidėjus dar bus patogu tvarkyti laiptinę. Evakuacijos keliai turi būti paruošti iš anksto – tada, kai atrodo, kad jokio pavojaus nėra.
Laisvas praėjimas leidžia žmonėms greičiau judėti, o gelbėtojams – lengviau patekti į pastatą ir pasiekti vietą, kurioje reikalinga jų pagalba. Paprasta kasdienė tvarka čia įgauna visai kitą reikšmę.
Todėl daugiabučio bendrų erdvių nereikėtų vertinti kaip niekam nepriklausančio ploto, kuriame galima palikti tai, kas nebetelpa namuose. Ši erdvė reikalinga visiems namo gyventojams.
Dviratį ar dėžę galima pernešti kitur, o seną baldą – išvežti. Kilus gaisrui tokiai pertvarkai laiko nebebus. Būtent todėl saugesnė laiptinė prasideda nuo labai paprasto įpročio – palikti praėjimą laisvą.
