Daugiau kaip tris dešimtmečius Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenęs Laurynas R. Misevičius grįžo į Lietuvą. Tačiau kartu su juo atkeliavo ir ilgametė darbo su užsienio lietuvių bendruomenėmis patirtis.
Dabar šią patirtį jis nori panaudoti Zarasų kraštui. Laurynas R. Misevičius įsitraukia į Zarasų rajono savivaldybės iniciatyvą, kurios tikslas – surasti po įvairias pasaulio šalis pasklidusius kraštiečius ir palaikyti su jais ryšį.
Sumanymas neapsiriboja gražiu ambasadoriaus vardu. Tikimasi suburti žmones, kurie užsienyje galėtų pasakoti apie Zarasus, užmegzti naujas pažintis, padėti ieškoti partnerių bei prisidėti prie konkrečių iniciatyvų regione.
Iš Lietuvos išvyko 1994 metais
Laurynas R. Misevičius į Jungtines Amerikos Valstijas išvyko 1994 metais. Tuo metu jis Lietuvoje jau buvo sukaupęs studijų ir darbo finansų sektoriuje patirties.
Pasak jo, sprendimą išvykti nulėmė ne vien finansinės aplinkybės. Norėjosi tęsti mokslus, sukaupti tarptautinės patirties ir savarankiškai ieškoti savo profesinio bei asmeninio kelio.
Vis dėlto net ir ilgus metus gyvenant už Atlanto ryšys su gimtine nenutrūko. Priešingai – Lietuva išliko svarbia jo gyvenimo dalimi.
„Mano gyvenimas visą laiką buvo veidu į Lietuvą. Vienintelis dalykas, dėl kurio dabar gailiuosi, kad negrįžau dešimtmečiu anksčiau“, – sakė Laurynas R. Misevičius.
Sugrįžęs į Lietuvą jis apsigyveno Druskininkuose. Po daugiau nei trijų dešimtmečių užsienyje Lietuvą teko atrasti iš naujo – per tą laiką pasikeitė tiek miestai, tiek žmonių kasdienybė.
Sugrįžęs pamatė kitokią Lietuvą
Laurynas R. Misevičius pastebi didelius gyvenimo kokybės, infrastruktūros ir paslaugų prieinamumo pokyčius. Jo dėmesį patraukė ir pasikeitęs visuomenės atvirumas.
Šie pokyčiai, pasak pašnekovo, dar labiau sustiprino jausmą, kad sprendimas sugrįžti buvo teisingas. Vis dėlto sukauptos patirties jis neketina palikti praeityje.
Gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose Laurynas R. Misevičius aktyviai dalyvavo lietuvių diasporos veikloje. Jis bendradarbiavo su lietuviškomis organizacijomis, prisidėjo prie sporto iniciatyvų, rašė spaudai ir telkė bendruomenes.
Tokia veikla leido iš arti pamatyti, kaip keičiasi emigrantų santykis su Lietuva. Pirmaisiais metais užsienyje daugelis daugiausia dėmesio skiria darbui, šeimai ir įsitvirtinimui naujoje aplinkoje.
Ryšys su Lietuva dažnai sustiprėja vėliau
Praėjus daugiau laiko, situacija gali keistis. Atsiranda didesnis noras palaikyti ryšį su Lietuva, o šeimose auginant vaikus vis svarbesni tampa kalbos ir lietuviškos tapatybės klausimai.
Tokį ryšį padeda išlaikyti lituanistinės mokyklos, kultūros renginiai, lietuviški sporto klubai ir kitos bendruomeninės veiklos. Per jas susitinka ir skirtingos užsienyje gyvenančių lietuvių kartos.
Būtent ilgametė veikla diasporoje dabar gali būti naudinga ieškant žmonių, turinčių sąsajų su Zarasų kraštu. Pats Laurynas R. Misevičius tokį asmeninį ryšį taip pat turi.
Jo šeimos istorija susijusi su Dusetomis, iš kurių yra kilusios jo artimosios. Todėl įsitraukimas į Zarasų iniciatyvą jam nėra vien naujas visuomeninis projektas.
Pokalbiai su mere virto konkrečia idėja
Aktyvesnis bendradarbiavimas su Zarasų kraštu prasidėjo po susitikimų su Zarasų rajono savivaldybės mere Nijole Guobiene Pasaulio Lietuvių Bendruomenės renginiuose.
Pokalbiai apie užsienyje gyvenančius lietuvius ilgainiui peraugo į kur kas konkretesnį klausimą – kaip surasti iš Zarasų krašto kilusius žmones ir pasiūlyti jiems prasmingą būdą palaikyti ryšį.
Viena aptariamų minčių – Zarasuose sukurti simbolinę erdvę, skirtą po pasaulį išsibarsčiusiems kraštiečiams. Joje galėtų atsispindėti jų ryšys su gimtuoju ar jų šeimos kraštu.
Tokia vieta galėtų tapti ir susitikimų erdve. Į Zarasus atvykę emigrantai, jų vaikai ar net jau užsienyje gimusios vėlesnės kartos turėtų aiškų simbolį, jungiantį juos su šeimos istorija.
Tikslas – Zarasų ambasadorius skirtingose šalyse
Kita idėja – sukurti atpažįstamą simbolį ar ženklą Zarasų krašto ambasadoriams. Jį būtų galima naudoti užsienyje vykstančiuose renginiuose, susitikimuose ir kitomis progomis.
Atrodytų, nedidelė detalė, tačiau būtent ji gali paskatinti pokalbį. Žmogus pamato ženklą, paklausia apie Zarasus, o trumpa pažintis kartais virsta nauju kontaktu ar net būsima partneryste.
„Uždavinys labai paprastas – kiekvienoje šalyje surasti po Zarasų ambasadorių“, – sakė Laurynas R. Misevičius.
Tiesa, ambasadoriaus vardas neturėtų būti vien simbolinis titulas. Siekiama, kad šie žmonės palaikytų realų ryšį su kraštu ir pagal galimybes prisidėtų savo kontaktais, žiniomis bei idėjomis.
Ką Zarasams galėtų duoti toks tinklas?
Po įvairias šalis pasklidę kraštiečiai dirba skirtingose srityse, turi profesinių pažinčių ir priklauso vietos bendruomenėms. Visa tai gali tapti naudingu ryšių tinklu ir pačiam Zarasų kraštui.
Vienas žmogus galėtų padėti užmegzti kultūrinę partnerystę, kitas – supažindinti su potencialiais projektų dalyviais. Dar kitas galbūt paskatintų verslininką apsilankyti Zarasuose ar pasidomėti galimybėmis šiame regione.
Tokio bendradarbiavimo rezultatai nebūtinai atsiranda iš karto. Kartais pirmasis žingsnis tėra pokalbis ar apsikeitimas kontaktais, tačiau vėliau iš jo gali gimti visai konkretus projektas.
Ilgalaikė idėja – nuosekliai didinti Zarasų ambasadorių skaičių skirtingose valstybėse. Taip kraštas galėtų palaikyti ryšį net su labai toli gyvenančiais savo žmonėmis.
Sportas gali sujungti net nekalbančius lietuviškai
Dar viena Lauryno R. Misevičiaus išskiriama kryptis – sportas. Jo patirtis rodo, kad aktyvi veikla gali tapti gana universaliu būdu suburti skirtingo amžiaus bei skirtingą santykį su Lietuva turinčius žmones.
Tai ypač aktualu jaunesnėms diasporos kartoms. Užsienyje gimę lietuvių vaikai ar anūkai nebūtinai laisvai kalba lietuviškai, tačiau tai nereiškia, kad jiems neįdomios šeimos šaknys.
Sporto renginiai, žygiai ir aktyvaus laisvalaikio iniciatyvos Zarasų krašte galėtų tapti priežastimi atvykti. Kartais ryšį su šeimos gimtine paprasčiau pradėti kurti per bendrą veiklą nei oficialius renginius.
Zarasų gamtinė aplinka tokioms iniciatyvoms taip pat suteikia nemažai galimybių. Svarbiausia, kad atvykęs žmogus turėtų progą susitikti su vietos bendruomene ir atrasti asmeninį santykį su kraštu.
Viena pažintis gali virsti didesniu projektu
Laurynas R. Misevičius akcentuoja, kad ieškant ambasadorių svarbiausia ne surinkti kuo daugiau pavardžių. Reikalingi žmonės, kurie iš tikrųjų norėtų veikti ir savo aplinkoje pasakotų apie Zarasus.
Tokio žmogaus indėlis gali prasidėti labai paprastai – nuo pokalbio su pažįstamu, krašto pristatymo renginyje ar kontakto perdavimo. Tačiau kartais tiek ir tereikia naujos iniciatyvos pradžiai.
Diasporos ryšys su Lietuva taip pat nėra vien klausimas, ar žmogus kada nors galutinai sugrįš gyventi. Prisidėti prie gimtojo krašto galima gyvenant už tūkstančių kilometrų.
Lauryno R. Misevičiaus istorija tai parodo ir iš kitos pusės – po daugiau kaip trijų dešimtmečių už Atlanto grįžus į Lietuvą sukaupti ryšiai niekur nedingsta. Dabar juos norima panaudoti tam, kad Zarasų vardas skambėtų gerokai toliau už Lietuvos ribų.
