Ar verta atsisakyti mėsos? Mokslininkai atskleidė, ką iš tikrųjų tai reiškia sveikatai

Vis daugiau žmonių rimtai svarsto atsisakyti mėsos ir gyvūninės kilmės produktų. Veganiškų festivalių pilnos didmiesčių gatvės, augaliniai burgeriai tapo kasdienybe, o dalis žmonių įsitikinę, kad veganiška mityba savaime yra sveikesnė. Tačiau moksliniai duomenys rodo sudėtingesnį vaizdą.

BBC pasaulio tarnybos laidos apie mokslą kūrėjai kartu su klausytoja Sam nusprendė patikrinti, ką iš tikrųjų žinome apie veganizmo poveikį sveikatai.

Kas trūksta išbraukus mėsą?

Maisto medžiagų tyrėjas Gilesas Yeo pabrėžia, kad veganiškai maitintis galima sveikai, tačiau tokia mityba nėra savaime pilnavertė. Didžiausias iššūkis – visaverčių baltymų, geležies ir kalcio kiekis.

Augaliniuose produktuose baltymai dažnai stokoja dalies amino rūgščių, todėl būtina derinti skirtingus šaltinius, pavyzdžiui, ankštinius, grūdus, tofu. Geležį ir kalcį taip pat galima gauti iš daržovių, pupelių, sojų produktų, bet tam reikia sąmoningai planuoti racioną.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vitaminui B12 ir jodui. Pasak G. Yeo, šių medžiagų praktiškai neįmanoma gauti vien iš augalinių šaltinių, todėl veganams rekomenduojami papildai ir B12 bei jodu praturtinti produktai.

Ką rodo dideli tyrimai?

Oksfordo universiteto epidemiologas Timas Key daugiau nei 30 000 žmonių tyrimu nustatė, kad veganai paprastai turi mažesnį kūno masės indeksą, žemesnį kraujospūdį ir gerokai mažesnį cholesterolio lygį. Tai siejama su mažesne širdies ligų ir cukrinio diabeto rizika.

Yra užuominų, kad veganai gali rečiau sirgti kai kuriomis vėžio formomis, pavyzdžiui, prostatos vėžiu, tačiau pats T. Key šiuos duomenis vertina atsargiai. Be to, jo komanda nustatė didesnę kaulų lūžių riziką tarp veganų – tai siejama su galimu kalcio ir kitų kaulams svarbių maistinių medžiagų trūkumu.

„Šiandien galime pasakyti, kad galima sudaryti veganišką racioną, kuris bus geras sveikatai, bet negalime tvirtinti, jog jis būtinai geresnis už protingai sudėliotą ne veganišką mitybą“, – sakė T. Key.

Mažiau mėsos – jau nauda

Ne visiems realu ir būtina tapti griežtais veganais. Oksfordo universiteto profesorės Susan Jebb vadovaujami modeliavimai parodė, kad dalį mėsos pakeitus augaliniais pakaitalais, daugeliu atvejų mažėja blogojo cholesterolio, kraujospūdis, didėja skaidulų vartojimas.

Panašias išvadas pateikė ir Notingamo universiteto mokslininkas Andrew Salter. Jo tyrime mėsą valgantys dalyviai per tris mėnesius perpus sumažino mėsos kiekį ir dažniau rinkosi augalinius pakaitalus. Jų cholesterolio lygis sumažėjo apie 10 proc., kas siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Vis dėlto A. Salter komanda pastebėjo ir netikėtą reiškinį – baltųjų kraujo kūnelių sumažėjimą, kuris teoriškai gali rodyti šiek tiek silpnesnę imuninę sistemą. Nors rodikliai daugeliui liko normos ribose, mokslininkai pabrėžia, kad šis poveikis reikalauja tolesnių tyrimų.

Veganas, fleksitarianas ar tiesiog sąmoningas?

BBC laidoje dalyvavusi klausytoja Sam po dviejų savaičių eksperimento nusprendė rinktis lankstesnį kelią – daugiausia augalinę, bet ne griežtai veganišką mitybą. Toks „fleksitarinis“ požiūris vis dažniau minimas ir mitybos specialistų rekomendacijose.

Bendras mokslininkų vertinimas gana nuosaikus: augalinio maisto didinimas ir raudonos, ypač perdirbtos mėsos mažinimas beveik visada naudingas. Tačiau sveikiausia yra gerai suplanuota, įvairi ir subalansuota mityba – ji gali būti tiek veganiška, tiek turinti saikingą kiekį gyvūninės kilmės produktų.