Kasos vėžys vis dar itin pavojingas, tačiau atsirado naujų gydymo būdų: rezultatai pranoko lūkesčius

Kasos vėžys laikomas vienu mirtiniausių navikų pasaulyje. Dauguma pacientų diagnozę išgirsta, kai liga jau išplitusi, o bendras 5 metų išgyvenamumas siekia tik apie 13 proc. – tai prasčiausias rodiklis tarp didžiųjų vėžio rūšių.

Priežastis – klastinga ligos prigimtis. Kasos navikas auga giliai pilvo ertmėje, ilgai nesukelia jokių aiškių simptomų, o patikimų patikros tyrimų kol kas nėra.

Nematomos sienos aplink naviką

Dažniausia kasos vėžio forma – kasos latakų adenokarcinoma – sukuria itin tankų fibrozinį audinį, vadinamą desmoplastine stroma. Šis „šarvas“ ne tik fiziškai blokuoja chemoterapijos patekimą į naviką, bet ir suspaudžia kraujagysles, trukdo vaistų cirkuliacijai.

Be to, naviko ląstelės pasidengia specialiais glikoproteinais, kurie imuninėms ląstelėms primena sveiką audinį. Taip vėžys tarsi išjungia organizmo ankstyvojo perspėjimo sistemas ir ilgai lieka „nematomas“.

Tradicinė chemoterapija tokioje situacijoje veikia tarsi „kiliminis bombardavimas“ – smarkiai žalojami sveiki audiniai, o navikas dažnai išlieka beveik nepaliestas.

Nauja karta: NALIRIFOX ir KRAS taikinių terapija

Vienas svarbiausių pastarųjų metų proveržių – kombinuotas režimas NALIRIFOX. Tarptautiniame NAPOLI-3 tyrime dalyvavusių pacientų, sergančių išplitusiu kasos vėžiu, vidutinė išgyvenimo trukmė nuo standartinės chemoterapijos padidėjo nuo 9,2 iki 11,1 mėnesio, tai yra apie 20 proc. geresni rezultatai.

Šis režimas suprojektuotas taip, kad geriau pasiektų naviką ir išnaudotų jo biologinius ypatumus, o ne aklai naikintų vis greitai besidalijančias ląsteles. Dėl to daliai pacientų pavyksta pasiekti ilgesnę ir geresnės kokybės remisiją.

Dar didesnė revoliucija vyksta genetiniame lygmenyje. Maždaug 90–95 proc. kasos vėžio atvejų lemia KRAS geno mutacijos, ilgus dešimtmečius laikytos „nepaveikiamomis“. Tik 2010–2020 metais parodyta, kad įmanoma atverti mažas „kišenes“ šio baltymo struktūroje ir prie jų prisijungti vaistus.

Naujas preparatas daraxonrasibas, veikiantis KRAS G12D mutaciją, išnaudoja vadinamąjį Switch II „kišenės“ principą ir pasitelkia pagalbinį baltymą ciklofiliną A, kad tvirčiau prisikabintų prie mutavusio KRAS ir išjungtų naviko augimo signalus.

Ankstyvų tyrimų duomenimis, išplitusiu kasos vėžiu sergančių žmonių, gydytų šiuo taikinių terapijos vaistu, vidutinė išgyvenimo trukmė beveik dvigubai viršijo chemoterapijos rezultatus. Be to, nustatyta mažiau ir silpnesnių nepageidaujamų reiškinių.

Individualizuota mRNR vakcina

Nuo vien naviką stabdančių vaistų žvilgsnis krypsta ir į atkryčių prevenciją. „BioNTech“ kuriama individualizuota mRNR vakcina kiekvienam pacientui sudaroma pagal unikalią jo naviko DNR, kad imuninė sistema tiksliai atpažintų likusias vėžio ląsteles.

Ankstyvame klinikiniame tyrime po kasos vėžio operacijos skiepyti pacientai kartu gavo chemoterapiją ir imunoterapiją. Pusei jų suaktyvėjo navikui specifinės T ląstelės, o iš šios grupės 7 iš 8 žmonių išliko gyvi po 4–6 metų – tai labai pranoksta dabartinius 5 metų išgyvenamumo rodiklius.

Vis dėlto šiuos proveržius temdo kainos. Vienas gydymo kursas NALIRIFOX gali siekti apie 150 000–200 000 eurų, planuojama, kad daraxonrasibo metinis gydymas kainuos maždaug 250 000 eurų, o individualizuota mRNR vakcina – iki 100 000 eurų už dozę.

Kol kas neaišku, ar brangūs vaistai taps plačiai prieinami visiems pacientams, ar dar labiau pagilins socialinę atskirtį. Tačiau medicinos pažanga rodo, kad „nepagydomas“ kasos vėžys pamažu virsta liga, kurią galima vis efektyviau kontroliuoti ir ateityje galbūt net visiškai įveikti.