Kas nutinka organizmui, kai geriame per mažai vandens? Specialistai įspėja apie pirmuosius požymius

Vanduo yra visur – nuo dirvožemio drėgmės ir ledynų iki kiekvienos mūsų kūno ląstelės. Suaugusio žmogaus organizmas vidutiniškai sudarytas iš 55–60 proc. vandens, o naujagimiai – net apie 75 proc. Vėliau šis santykis mažėja, tačiau vanduo visą gyvenimą išlieka vienu svarbiausių mūsų sveikatos veiksnių.

Nors atrodytų, kad gyvename apsupti vandens, kiekvieną dieną privalome jį nuolat papildyti. Kodėl taip yra ir kas nutiktų, jei nustotume gerti?

Vanduo kiekvienoje kūno dalyje

Vanduo reikalingas ne tik kraujui. Smegenys ir širdis sudarytos beveik iš trijų ketvirtadalių vandens, panašiai kaip bananais lyginamas vaisius. Plaučiuose jo dar daugiau – apie 83 proc., o net ir iš pažiūros kieti kaulai turi apie 31 proc. vandens.

Skysčiai amortizuoja sąnarius, reguliuoja kūno temperatūrą, saugo ir maitina smegenis bei nugaros smegenis. Be pakankamo vandens kiekio sutrinka medžiagų apykaita, kraujotaka ir nervų sistemos veikla.

Ką daro dehidratacija?

Kiekvieną dieną netenkame 2–3 litrų skysčių per prakaitą, šlapimą, išmatas ir kvėpavimą. Jei šio nuostolio nekompensuojame, organizmas ima gintis: pagumburyje esantys receptoriai siunčia signalą išskirti antidiurezinį hormoną, kuris inkstuose skatina vandens sulaikymą. Šlapimas patamsėja, tampa labiau koncentruotas.

Didėjant dehidratacijai krenta kraujospūdis, blogėja nuotaika, mažėja energija, džiūsta oda. Tyrimai rodo, kad net lengvas skysčių trūkumas blogina dėmesio koncentraciją ir reakcijos laiką. Smegenys, stokodamos vandens, dirba sunkiau atlikdamos tas pačias užduotis ir gali net laikinai sumažėti apimtimi.

Vandens perteklius taip pat pavojingas

Mažiau žinoma, kad ir per daug vandens gali būti kenksminga. Per trumpą laiką išgėrus labai didelį jo kiekį, ypač intensyviai sportuojant, gali išsivystyti hiponatremija – praskiesti natrio elektrolitai kraujyje, o ląstelės pradeda tinti. Inkstai nebespėja pašalinti perteklinio, labai praskiesto šlapimo.

Toks vandens apsinuodijimas pasitaiko retai, bet gali baigtis galvos skausmu, vėmimu, sąmonės sutrikimais, traukuliais ar net mirtimi. Vis dėlto kasdienybėje daug dažniau susiduriama su vandens trūkumu, o ne pertekliumi.

Kiek vandens iš tikrųjų reikia?

Ilgą laiką kartota taisyklė apie aštuonias stiklines per dieną šiandien vertinama lanksčiau. Rekomendacijos priklauso nuo kūno svorio, fizinio aktyvumo, amžiaus ir aplinkos temperatūros. Dažnai nurodomas dienos poreikis siekia apie 2,5–3,7 litro vyrams ir apie 2–2,7 litro moterims, įskaitant visus skysčius.

Vanduo – sveikiausias pasirinkimas, tačiau skysčių suteikia ir kiti gėrimai, taip pat kava ar arbata. Maždaug penktadalį paros vandens gauname su maistu: daug jo turi agurkai, braškės, arbūzai, salotos, brokoliai. Jie kartu aprūpina skaidulomis ir vitaminais.

Tyrimai rodo, kad pakankamas skysčių vartojimas siejamas su mažesne insulto rizika, geresne cukrinio diabeto kontrole ir galimai mažesne kai kurių vėžio formų tikimybe. Praktinis patarimas paprastas: stebėkite troškulį ir šlapimo spalvą – šviesiai gelsvas atspalvis dažniausiai rodo pakankamą hidrataciją.

Galiausiai geras organizmo hidratacijos lygis tiesiogiai veikia, kaip jaučiamės kasdien. Tinkamai gerdami vandenį geriau mąstome, greičiau reaguojame, lengviau ištveriame karštį ir fizinį krūvį.