Bijote, kad dirbtinis intelektas atims darbą? Ekspertė atskleidė, kas ateityje bus vertingiausia

Dirbtinis intelektas jau rašo tekstus, analizuoja duomenis ir kuria kodą, todėl nerimaujama dėl ateities darbo vietų. Vis dažniau kyla klausimas, kokios profesijos išliks, kai technologijos geba atlikti vis daugiau užduočių greičiau ir pigiau nei žmonės.

Britų verslininkė Jane Wurwand, odos priežiūros bendrovės „Dermalogica“ įkūrėja, siūlo kitokį požiūrį. Jos teigimu, patikimiausia „darbo garantija“ tampa ne diplomai ar techninės žinios, o gebėjimas kurti tikrą žmogišką ryšį – tai, ką ji vadina „high touch“ pasauliu.

„High tech“ ir „high touch“ pusiausvyra

Pasak Wurwand, kiekvienai technologinei pažangai atsiranda priešinga jėga – augantis poreikis žmogiškam ryšiui. Ten, kur vyrauja „high tech“, vis labiau vertinama tai, kas yra „high touch“: rūpestis, empatija, dėmesys ir gyvas bendravimas.

Ji pabrėžia, kad tai neapsiriboja fiziniu prisilietimu, kaip kosmetologijos ar masažo srityje. „High touch“ yra ir paprastas skambutis, kur į jūsų problemą atsiliepia žmogus, o ne robotas, ir momento, kai sunkios žinios – pavyzdžiui, onkologinė diagnozė – perduodamos ne ekrane, o gydytojui sėdint šalia.

„Jei gaunate vėžio diagnozę, galbūt tą ląstelę aptiko dirbtinis intelektas, bet juk nenorite, kad žinią jums praneštų botas. Norite žmogaus, kuris laikytų už rankos ir sakytų: mes turime planą ir esame su jumis“, – sakė Jane Wurwand.

Ar verta keisti profesiją?

Daugelis jaunų žmonių jaučiasi apgauti: jie brangiai mokėjo už studijas, pavyzdžiui, programavimo ar buhalterijos, o dabar girdi, kad šias užduotis gali atlikti dirbtinis intelektas. Wurwand nesiūlo aklai mesti pasirinktą sritį, tačiau ragina labai aiškiai atsakyti sau, ar ji iš tiesų patinka.

Jei specialybė pasirinkta tik dėl tėvų lūkesčių ar prestižo, ji pataria drąsiai svarstyti pokytį. Tačiau net ir likus toje pačioje srityje, būtina „perkrauti“ prioritetus: savo vertę grįsti ne tuo, ką gali atlikti kompiuteris, o tuo, ko jam trūksta – gebėjimu bendrauti, organizuoti, įkvėpti ir kurti pasitikėjimą.

„Net jei liksite buhalteriu, jūsų žmogiškieji įgūdžiai turi būti labai aukšti. Su robotu nekonkuruosite techniniais gebėjimais, bet turite viską, ko reikia kitiems žmonėms“, – sakė ji.

Minkštieji tampa sunkiaisiais įgūdžiais

Wurwand teigimu, vadinamieji minkštieji įgūdžiai – bendravimas, klausymasis, gebėjimas užmegzti pokalbį nepažįstamoje aplinkoje – šiandien tampa pačiais svarbiausiais. Ji primena, kad šių dalykų galima išmokti taip pat, kaip ir programavimo kalbos.

Verslams ji siūlo nepasiduoti pagundai viską automatizuoti. Pavyzdžiui, klientų skambučių visiškai neperduoti botams, nes pirmas balsas ragelyje yra ir pirmas prekės ženklo įspūdis. Žmogiškas, empatiškas kontaktas tampa tuo, dėl ko klientai nori sugrįžti.

Ši mintis atliepia ir platesnes darbo rinkos tendencijas. Analitikai prognozuoja, kad augs paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo, kelionių, svetingumo ir kitų „žmogaus industrijos“ sektorių svarba, kur technologija tik padeda, o ne keičia santykį tarp žmonių.

Dirbtinio intelekto amžiuje išliks ir klestės tie, kurie investuos ne tik į žinias, bet ir į savo žmogiškumą. Empatija, gebėjimas išklausyti, kurti pasitikėjimą ir bendradarbiauti tampa nauja, labai praktiška darbo rinkos valiuta.