Pradinis puslapis » Naujienos » Sodas ir daržas » Rudeninis braškių atnaujinimas: ką nuveikti nuo rugpjūčio, kad kitų metų derlius nenuviltų

Rudeninis braškių atnaujinimas: ką nuveikti nuo rugpjūčio, kad kitų metų derlius nenuviltų

Pagrindinė iliustracija
Pagrindinė iliustracija. Nuotrauka: Mark Stebnicki / Pexels.

Rugpjūtis ir rugsėjis daugeliui siejasi su derliaus nuėmimu, tačiau braškių lysvė tuo metu dažnai lieka pamiršta. Visgi būtent rudeninis braškių atnaujinimas lemia, kokio derliaus sulauksime kitais metais.

Tinkamai sutvarkytos, pamaitintos ir apsaugotos braškės geriau peržiemoja, mažiau serga ir pavasarį greičiau atsinaujina. Šiame straipsnyje apžvelgiami svarbiausi darbai, kuriuos verta suplanuoti nuo vasaros pabaigos iki vėlyvo rudens.

Kada imtis rudeninių darbų braškių lysvėje

Braškių atnaujinimą verta pradėti iškart po pagrindinio derliaus, kai nuskinti paskutiniai vaisiai. Daugelyje Lietuvos vietovių tai yra nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio vidurio, priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų.

Jei ruduo ilgas ir šiltas, dalį darbų galima tęsti iki rugsėjo pabaigos, o kai kuriais atvejais ir spalio pradžios. Svarbu, kad augalai spėtų atsigauti ir užsiauginti naujus lapus bei šaknis prieš pastovius šalčius.

Senų lapų ir ūsų tvarkymas: ką palikti, o ką pašalinti

Po derliaus braškės dažnai atrodo pavargusios: lapai apdžiūvę, pageltę, lysvė pilna ūsų. Pirmas žingsnis yra sanitarinis sutvarkymas. Pašalinkite senus, rudus, ligų pažeistus lapus ir sudžiūvusius žiedkočius.

Nenukirpkite visos lapijos iki pat širdelės. Palikite jaunus, sveikus lapus, nes jie padeda augalui pasiruošti žiemai. Visi išpjauti likučiai turėtų būti surenkami ir išnešami iš sklypo, ypač jei matyti dėmėtumo ar pelėsio požymių.

Braškių ūsai rudenį taip pat reikalauja dėmesio. Jei lysvė jau pakankamai tanki ir neplanuojate jos plėsti, daugumą ūsų galima nupjauti. Taip augalas daugiau jėgų skirs šaknų ir žiedinių pumpurų formavimui.

Jaunų daigų atranka ir naujos braškynės formavimas

Jei norite atsinaujinti arba praplėsti braškyną, geriausia tam panaudoti stipriausius ūsus. Atrinkite pirmuosius, arčiausiai motininio kerelio esančius jaunuolius, kurie jau turi gerai išsivysčiusią šaknų užuomazgą ir kelis lapelius.

Juos galima įšaknydinti šalia esančioje dirvoje, o po kelių savaičių, kai prigis, atsargiai atskirti nuo motininio augalo. Svarbu nepervėlinti šio darbo, kad jauni augalai spėtų įsišaknyti ir pasiruošti žiemai.

Senas, ketverius ar penkerius metus derančias braškes verta palaipsniui keisti naujomis. Taip sumažėja ligų ir kenkėjų spaudimas, o derlius išlieka gausus ir kokybiškas.

Dirvos purenimas ir piktžolių kontrolė be chemijos

Po vasaros braškių lysvę dažnai užvaldo piktžolės, ypač jei dirva derlinga ir drėgna. Prieš rudeninį tręšimą verta kruopščiai rankomis išravėti piktžoles, ypač daugiametes, tokias kaip pienės ar usnys.

Lengvas tarpueilių supurenimas padeda pagerinti oro ir vandens patekimą į šaknų zoną. Tai ypač svarbu sunkiose, molingose dirvose. Tik nepurenkite per giliai, kad nepažeistumėte paviršinių braškių šaknų.

Jei kasmet vargina tos pačios piktžolių rūšys, verta pagalvoti apie tankesnį mulčią arba tarpueilių apsėjimą mažai konkuruojančiomis žolėmis, pavyzdžiui, dobilais. Tai ilgainiui mažina piktžolių kiekį be stiprių cheminių priemonių.

Rudeninis braškių tręšimas: kuo pamaitinti ir ko vengti

Teminė iliustracija
Teminė iliustracija. Nuotrauka: Oliver Hale / Unsplash.

Rudenį braškėms svarbiausi fosforas ir kalis, kurie padeda stiprėti šaknims ir formuotis žiediniams pumpurams. Azoto tuo metu reikia gerokai mažiau, kad augalai nepradėtų leisti per daug naujų, šalčiui jautrių lapų.

Praktikoje tinka specialios rudeninės daugiametėms kultūroms skirtos trąšos su mažesniu azoto kiekiu arba kompostas ir gerai perpuvęs mėšlas, įterpiami nedideliais kiekiais tarpueiliuose. Svarbu nepersistengti, kad nebūtų pertręšta.

Jei dirva sunkesnė ir linkusi į rūgštėjimą, periodiškai verta atlikti dirvožemio tyrimą ir, esant poreikiui, kalkinti. Tiksli kalkinimo norma priklauso nuo dirvos rūgštingumo, todėl geriausia remtis laboratorijos rekomendacijomis, o ne vien apytikrėmis schemomis.

Mulčas: apsauga nuo šalčio ir drėgmės svyravimų

Mulčiavimas padeda išlaikyti stabilesnę dirvos temperatūrą ir drėgmę, be to, mažina piktžolių dygimą. Rudenį braškėms tinka natūralus mulčas: šiaudai, smulkinti šienai likučiai, lapai, kompostas ar spygliuočių žievė.

Mulčą patogu kloti jau po pagrindinių darbų: ravėjimo, tręšimo ir lengvo purenimo. Sluoksnis neturėtų būti per storas, kad augalų širdelės neliktų visiškai uždengtos ir nepradėtų pūti. Geriausia mulčą išskleisti taip, kad dengtų tarpueilius ir šaknų zoną, paliekant atviras šerdeles.

Jei ankstesniais metais braškės daug sirgo pilkuoju puviniu, reikėtų vengti per drėgną ir orui nelaidų mulčo, ypač jei ruduo lietingas. Tokiu atveju pravartu rinktis lengvesnes medžiagas ir stebėti, ar jos neįmirksta.

Apsauga nuo ligų ir kenkėjų: ką galima nuveikti rudenį

Ruduo yra palankus metas sumažinti kitų metų ligų ir kenkėjų židinį. Pirmas ir paprasčiausias žingsnis yra visų pažeistų lapų ir vaisių likučių pašalinimas iš lysvės. Palikti, supuvę uogų likučiai yra patogus ligų peržiemojimo šaltinis.

Jei anksčiau buvo daug lapų dėmėtumo ar pilkojo puvinio, po lapų išretinimo ir sanitarinio tvarkymo galima naudoti leistinus fungicidus, laikantis etiketėje nurodytų terminų ir saugos reikalavimų. Svarbu nepiktnaudžiauti ir nenaudoti preparatų profilaktiškai be pagrindo.

Bent kartą per kelis metus pravartu pakeisti braškių vietą sode, ypač jei ilgą laiką jos augo toje pačioje lysvėje. Sėjomaina padeda sumažinti dirvoje besikaupiančių ligų ir kenkėjų kiekį.

Paruošimas žiemai ir dažniausios klaidos

Vėlyvą rudenį, kai naktinės temperatūros artėja prie nulio, verta dar kartą apžiūrėti braškes. Jei mulčo sluoksnis per plonas, jį galima šiek tiek papilninti, ypač šaltesniuose regionuose. Esant labai atšiaurioms žiemoms be sniego, dalį lysvės galima pridengti eglišakėmis.

Dažna klaida yra pernelyg vėlyvas ir gausus tręšimas azotu, dėl kurio augalai ilgai nepertraukiamai auga ir sunkiai užmiega žiemos ramybės. Taip pat žalinga palikti tankią, nepravėdintą lapiją, kuri po sniegu ima pūti ir skatina ligų plitimą.

Kita klaida yra visiškas braškių „palikimas likimo valiai“ po paskutinių uogų. Rudeniniai darbai nereikalauja sudėtingų priemonių, dažniausiai pakanka kelių tikslingų valandų, tačiau būtent jos lemia, ar kitais metais džiaugsitės sveikais kereliais ir gausiu derliumi.

Sekite mūsų naujienas patogiau

  • Pridėkite mus kaip mėgstamiausią šaltinį „Google Discover“, kad nepraleistumėte svarbiausių naujienų.
  • Taip pat galite mus nustatyti kaip pageidaujamą šaltinį „Google“ paieškoje.