Norite tapti protingesni? Specialistai įvardijo įpročius, kurie iš tiesų lavina smegenis

Dalis visuomenės vis dar įsitikinusi, kad protingu tampama tik praėjus ilgą kelią per mokyklą, universitetą ir magistrantūrą. Tačiau vis dažniau akcentuojama, jog svarbiau ne diplomų skaičius, o tai, kaip nuolat ir kryptingai mokomės savarankiškai.

Šiuolaikinių žinių ir darbo rinkos pokyčių tempas verčia ieškoti trumpesnių, veiksmingesnių kelių lavinti protą ir įgūdžius, neprisirišant vien prie formalių studijų.

Protingumas – ne tik genetika

Psichologų teigimu, intelektą lemia ne tik paveldimumas, bet ir aplinka, motyvacija bei įpročiai. Svarbiausia – nuolat mesti sau nedidelius iššūkius ir sistemingai mokytis naujų dalykų.

Protingumas kasdienybėje dažniausiai reiškia gebėjimą spręsti problemas, greitai įsisavinti naujas žinias, jas pritaikyti darbe ar buityje ir aiškiai paaiškinti kitiems, nepasipuikuojant.

Kodėl skaitymas vis dar nepakeičiamas?

Vienas veiksmingiausių būdų tapti protingesniam – skaityti. Grožinė literatūra lavina kalbą, vaizduotę ir empatiją, o neskaitant dialogų sunkiau išmokti sklandžiai reikšti mintis ir suprasti kitų perspektyvas.

Negrožinė literatūra ir vadovėliai suteikia struktūruotas žinias, kurias lengva panaudoti pokalbiuose ar darbe. Čia svarbu neperteikti informacijos arogantiškai, o dalintis ja taip, kad pašnekovas nesijaustų pažemintas.

Žinios išlieka tik tada, kai jas naudojame

Mokymosi tyrimai rodo, kad vien skaityti ar klausytis paskaitų nepakanka – be praktikos smegenys informaciją greitai ištrina kaip nereikalingą. Tai vadinama užmiršimo kreive.

Todėl kiekvieną naują įgūdį verta nedelsiant išbandyti. Perskaitei skyrių apie kambario tvarkymą – eik ir sutvarkyk kambarį. Perskaitei, kaip rišti kaklaraištį – rišk jį kartu su instrukcija rankose.

Jei praktikuotis fiziškai neįmanoma, padeda detali vaizduotės treniruotė. Pavyzdžiui, mokantis, kaip užvesti automobilį laidais, galima žingsnis po žingsnio įsivaizduoti situaciją, stebint vaizdo įrašą ar schemą.

Kodėl testai ir užduotys tokie svarbūs?

Mokytojai ir dėstytojai sukuria patikrą ne šiaip sau. Testai imituoja situaciją, kai žinios tampa gyvybiškai svarbios, ir taip priverčia smegenis jas išsaugoti ilgesniam laikui.

Efektyviausia mokymosi strategija – ne begalinės santraukos, o praktinės užduotys ir savarankiškai sugalvoti klausimai. Kuo ryškesnė „statymų“ iliuzija, tuo stipriau įsimeni atsakymus.

Vadovėliai – greičiausias kelias gilinant žinias

Nors jie laikomi nuobodžiais, vadovėliai yra bene greičiausias kelias nuosekliai įgyti žinių. Juose mažai nereikalingo teksto, aiški struktūra ir daug užduočių, kurios verčia aktyviai mąstyti.

Savarankiškam mokymuisi užtenka pasirinkti temą – nuo finansų iki fiziologijos – ir derinti skaitymą su praktika bei užduotimis. Taip po truputį kuriamas tvirtas, ilgalaikis žinių pagrindas.

Protingumu tampama ne per naktį ir ne vien auditorijoje. Tai kasdieniai pasirinkimai: ką skaityti, kaip praktikuotis ir kaip su aplinkiniais dalintis tuo, ką sužinojai.