„Norfos“ savininkas Dainius Dundulis paaiškino, kodėl dalis žmonių nesirenka darbo

Lietuvos darbo rinka pastaraisiais metais keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Automatizacija, dirbtinis intelektas ir demografiniai pokyčiai verčia tiek verslą, tiek valstybę iš naujo svarstyti, kaip turi atrodyti darbas ir atlygis už jį.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis tvirtina, kad šiandien labiausiai trūksta ne darbuotojų, o aiškios ir nuoseklios politikos, kuri skatintų žmones rinktis legalią veiklą, o ne gyventi iš įvairių išmokų.

Atlyginimai ir išmokos: kur problema?

D. Dundulio teigimu, viena didžiausių ydų – per mažas skirtumas tarp minimalaus atlyginimo ir socialinių išmokų. Jo skaičiavimu, gavęs apie 600 eurų nedarbo išmoką ir matydamas, kad dirbdamas už minimalų atlyginimą gaus vos keliomis dešimtimis eurų daugiau, žmogus dažnai nusprendžia likti namuose.

Verslininkas siūlo sprendimą: minimalų darbo užmokestį didinti kartu keliant ir neapmokestinamą pajamų dydį, kad mažiausiai uždirbantys į rankas gautų bent apie 1 100–1 200 eurų. Tokiu atveju atotrūkis nuo pašalpų būtų aiškus, o papildomos lėšos vis tiek sugrįžtų į biudžetą per vartojimą ir mokesčius.

Kartu jis pasisako prieš socialinių išmokų mažinimą: šios lėšos jau suplanuotos žmonių biudžetuose, todėl keisti taisykles atgaline data būtų socialiai neteisinga.

Automatizacija ir DI: kas jau pasikeitė?

Kalbėdamas apie technologijas, D. Dundulis sako, kad didžioji dalis procesų prekyboje automatizuota jau seniai, o dirbtinis intelektas greičiausiai neatneš staigių revoliucijų.

Savitarnos kasos, konvejeriai sandėliuose ar valymo robotai, anot jo, pirmiausia sutrumpina eiles ir palengvina sunkų fizinį darbą, o ne „atimą darbą“ iš kasininkų.

Jis primena, kad net ir įdiegus savitarnos kasas, darbuotojų vis tiek reikia jų priežiūrai, o investicijos į įrangą yra brangesnės nei tradicinės kasos. Be to, šiuos sprendimus palaiko programuotojai ir inžinieriai, kuriems taip pat kuriamos darbo vietos.

Viešasis sektorius ir darbo laikas

D. Dundulis kritiškai vertina viešąjį sektorių, kuris, jo nuomone, per lėtai naudojasi technologijų teikiamu efektyvumu. Nors ministerijose ir savivaldybėse dirbama kompiuteriais, darbuotojų skaičius nemažėja, o dirbtinis intelektas kol kas beveik nepanaudojamas.

Jis pripažįsta, kad ilgainiui Lietuva turės diskutuoti ir apie darbo savaitės trumpinimą, tačiau įspėja: jei tai bus daroma per anksti, ekonomikos augimas sulėtės. Pasak verslininko, kol kas, norint pasivyti turtingiausias Europos valstybes, 40 valandų savaitė vis dar yra būtina.

Apibendrindamas jis pabrėžia, kad sunkūs darbai po truputį nyksta, paslaugų sektorius plečiasi, o svarbiausias klausimas tampa ne „ar bus darbo“, o „ar sugebėsime sukurti sistemą, kurioje dirbti bus labiau apsimokanti nei nedirbti“.