Kodėl smegenys nuolat ieško malonumo? Atsakymas susijęs su išlikimu ir sveikata

Mūsų kasdienybėje netrūksta skausmo ir streso, tačiau žmogaus smegenys sukurtos taip, kad nuolat ieškotų ir malonumo. Nuo stipriausių seksualinių išgyvenimų iki paprastų kasdienių ritualų – malonumas yra viena svarbiausių jėgų, formuojančių elgesį, santykius ir net sveikatą.

Vis daugiau tyrimų rodo, kad tai nėra vien „geras jausmas“, o sudėtingas biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių derinys.

Kaip smegenys kuria malonumą?

Dažniausiai minimas malonumo „kaltininkas“ – dopaminas. Tai neurotransmiteris, susijęs su atlygio sistema, motyvacija, mokymusi. Tačiau neurologai pabrėžia, kad dopaminas nėra tas pats, kas laimė.

„Galima sakyti, kad dopamino ryšys su laime panašus į kuro ir automobilio ryšį: be jo sistema neveiks, bet vien kuro neužtenka“, – aiškina neurologas Deanas Burnettas.

Malonumo patirtyse dalyvauja ir kiti chemikalai. Endorfinai slopina skausmą ir sukelia euforiją, oksitocinas stiprina artumo ir pasitikėjimo jausmą, serotoninas padeda „užfiksuoti“ gerą savijautą. Visa tai veikia vadinamajame atlygio kelyje, kuriame ypač svarbūs branduolys accumbens ir orbitofrontalinė žievė.

Nuo šokolado iki prasmės pojūčio

Psichologai skiria dvi pagrindines malonumo rūšis: hedoninį ir eudaimoninį. Hedoninis malonumas – tai malonūs pojūčiai čia ir dabar: skonio, kvapo, prisilietimo, muzikos teikiamas džiaugsmas.

Tipiškas pavyzdys – gurmaniško šokolado gabalėlis. Pirmiausia jį norime, vėliau mėgaujamės skoniu, o galiausiai smegenys „užrašo“, kad tai buvo verta pakartoti. Taip formuojasi malonumo mokymasis.

Eudaimoninis malonumas siejamas su prasme: savanoryste, kūryba, vaikų auginimu, sudėtingo projekto užbaigimu. Tuo metu gali būti sunku ir net nemalonu, tačiau vėliau atsiranda gilus pasitenkinimo ir prasmingumo jausmas.

Orgazmas ir „malonus skausmas“

Kalbant apie intensyviausius pojūčius, dažniausiai minimas seksualinis orgazmas. Tai lytinio susijaudinimo ciklo viršūnė, kai dėl genitalijų ir kitų erogeninių zonų stimuliacijos trumpam užlieja stiprus malonumo ir įtampos išsikrovimo bangos pojūtis.

Orgazmo metu padažnėja širdies ritmas, kvėpavimas, vyksta ritmiški raumenų susitraukimai, o smegenyse išsiskiria galingas dopamino ir oksitocino kokteilis. Tyrimai rodo, kad aktyvuojamos tos pačios atlygio sistemos sritys kaip ir valgant mėgstamą maistą ar klausantis mėgstamos muzikos.

Įdomu tai, kad skausmas ir malonumas smegenyse glaudžiai susiję. Intensyvus bėgimas, aštrus maistas ar tatuiruotės pirmiausia sužadina skausmo receptorius, o tada įsijungia endorfinai ir anandamidas, sukeldami vadinamąjį „bėgiko svaigulį“ ar malonų palengvėjimą.

Mažos kasdienės laimės

Nors orgazmas dažnai laikomas stipriausiu malonumu, tyrimai ir apklausos rodo, kad žmonės ypač vertina ir mažas kasdienes laimes. Tai pirmas gurkšnis kavos ryte, atsigulimas į švarią, vėsią patalynę, šiltas dušas po žygio ar vaiko apkabinimas.

Psichologų teigimu, mūsų gerovę ilgainiui labiausiai lemia ne reti ekstremalūs potyriai, o dažni, sąmoningai pastebimi nedideli džiaugsmai. Jie nuolat maitina atlygio sistemą ir padeda atsverti neišvengiamą kasdienybės skausmą bei įtampą.

Malonumas yra visur – nuo didelių gyvenimo pergalių iki šuns uodegos vizgėjimo grįžus namo. Svarbiausia – išmokti šiuos momentus pastebėti ir jais pasimėgauti.