Ši paprasta 3 žingsnių formulė gali išgelbėti santykius ir užgesinti konfliktus

Atsiprašyti, atrodytų, turėtų būti paprasta. Tačiau daugeliui su kiekvienais metais tai tampa tik sunkiau. Baiminamės pripažinti kaltę, ieškome „tobulų žodžių“, o galiausiai ištariame sausą „atsiprašau“, kuris nieko nepakeičia.

Australų baudžiamosios teisės advokatas Jahanas Kalantaras kasdien mato, kaip nuo nuoširdaus atsiprašymo priklauso žmonių likimai. Jo patirtis rodo – geras atsiprašymas nėra apie gražius žodžius, o apie pažeidžiamumą ir autentiškumą.

Kodėl taip sunku atsiprašyti?

Pasak J. Kalantaro, daugelis mūsų niekada neišmokome atsiprašyti tinkamai. Vaikystėje stokojome žodžių, o suaugę prisidėjome dar vieną problemą – nerimą ir gėdą, trukdančius pripažinti klaidas.

Advokatas primena, kad atsiprašymas nėra vien mandagumo gestas. Konfliktinėse situacijose nuo jo gali priklausyti, ar ginčas bus užglaistytas, ar tęsis metų metais. Teisme tai net gali lemti skirtumą tarp įkalinimo ir galimybės grįžti namo.

Vis dėlto žmonės linkę slėptis už profesionalų. „Ne teismas nori atsiprašymo iš advokato, nori jūsų atsiprašymo“, – pabrėžia jis.

Autentiškumo galia

Vienas ryškiausių pavyzdžių – jaunuolis Semas, neturėjęs baigto išsilavinimo ir sunkiai dėstęs mintis. Ruošdamasis teismui jis parašė laišką teisėjui, kupiną sudėtingų, netinkamai pavartotų žodžių.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip beprasmis tekstas, tačiau Semas paaiškino, kad aštuonias valandas su žodynu ir sinonimų žodynu ieškojo „protingesnių“ žodžių, nes labai norėjo parodyti, kaip gailisi.

Šis pavyzdys puikiai atskleidžia esmę: teisėjui kur kas svarbiau jaunuolio pastanga ir nuoširdumas, o ne kalbos tobulumas. Autentiškumo neįmanoma suvaidinti.

Trijų žingsnių atsiprašymo schema

J. Kalantaras siūlo paprastą struktūrą, kuri padeda atsiprašyti aiškiai ir nuoširdžiai. Ji susideda iš trijų dalių: „kodėl“, „nes“ ir „ir“.

Pirmiausia pasakykite, už ką atsiprašote: „Atsiprašau, kad neatėjau į tavo renginį.“ Tuomet paaiškinkite, kodėl tai svarbu: „Nes žinau, kiek daug darbo į jį įdėjai ir kaip tau tai reikšminga.“ Galiausiai pridėkite „ir“ – konkretų veiksmą ar pažadą: „Ir kitą kartą pasirūpinsiu, kad tai nepasikartotų.“

Tokia struktūra padeda nepaslėpti esmės po tuščiais žodžiais ir parodo, jog suprantate padarytą žalą bei prisiimate atsakomybę.

Ne tik „atsiprašau“, bet ir „ačiū“

Kalbėdamas apie pažeidžiamumą, advokatas pabrėžia ir padėkos svarbą. Tikras „ačiū“ taip pat reikalauja drąsos – reikia įvardyti, kuo žmogus mums padėjo ir kaip tai mus palietė.

Vienoje byloje teisėjas jaunuoliui, susitvarkiusiam psichikos sveikatos problemas, atvirai padėkojo už pastangas ir išreiškė tikėjimą jo ateitimi. Ši nuoširdi padėka tapo stipriu paskatinimu toliau keistis.

J. Kalantaro žinutė paprasta: tiek atsiprašydami, tiek dėkodami nebūkime pernelyg „teisingi“ ir uždari. Žmones paveikia ne teisiškai nugludinti sakiniai, o žodžiai, kylantys iš tikros, neapsaugotos mūsų dalies.

Kai kitąkart suklysite ar norėsite padėkoti, prisiminkite tris žingsnius – „kodėl“, „nes“ ir „ir“. Ne tobula formuluotė, o atvirumas ir prisiimta atsakomybė dažniausiai lemia, ar jūsų žinutė bus išgirsta.