Psichologė atskleidė 3 įpročius, kurie padeda atsitiesti po gyvenimo smūgių

Netektis, liga, skyrybos, patirtas smurtas ar patyčios – beveik kiekvieno žmogaus gyvenime atsiranda išbandymų, kurie akimirksniu sugriauna iki tol atrodžiusią tvarką. Nors skausmo išvengti neįmanoma, psichologiniai tyrimai rodo, kad didelė dalis žmonių sugeba ne tik išgyventi krizę, bet ir atgauti vidinę pusiausvyrą.

Tyrėja ir praktikos psichologė Lucy Hone, studijavusi atsparumą Pensilvanijos universitete ir dirbusi su įvairiomis bendruomenėmis, pati susidūrė su sunkiausia įsivaizduojama netektimi – eismo įvykyje žuvo jos dvylikametė dukra Abby. Remdamasi ir mokslu, ir savo patirtimi, ji išskiria tris paprastus principus, kurie padeda išlikti.

Kad ir kaip skauda, nelaimės neišvengiamos

Pirmasis atsparių žmonių bruožas – aiškus suvokimas, kad nelaimės yra ne išimtis, o gyvenimo dalis. Tai nereiškia, kad skausmas mažesnis ar kad jis priimamas abejingai, tačiau toks požiūris saugo nuo jausmo, jog esame ypatingai nuskriausti.

Lucy Hone pabrėžia, kad šiuolaikinėje kultūroje dažnai tyliai tikimasi beveik tobulo gyvenimo. Socialinių tinklų nuotraukos, nuolatinis sėkmės akcentavimas kuria iliuziją, jog būtent mums turi sektis. Kai įvyksta nelaimė, šis lūkestis tik padidina šoką ir bejėgiškumą.

Priimti faktą, kad „blogi dalykai nutinka ir man“, pasak psichologės, yra pirmas žingsnis nuo aukos pozicijos prie aktyvesnio, brandesnio reagavimo.

Dėmesio valdymas ir „gerų dalykų medžioklė“

Antrasis principas – sąmoningai rinktis, į ką kreipiame dėmesį. Žmogaus smegenys natūraliai labiau fiksuoja grėsmę ir trūkumus, nes taip kadaise buvo lengviau išlikti. Šiandien, kai streso šaltiniai mus lydi visą dieną, toks mechanizmas gali tapti chroniško nerimo priežastimi.

Atsparūs žmonės nesidangsto nuo problemų ir neslepia skausmo, tačiau sąmoningai ieško to, kas vis dar gera ir teikia atramą – santykių, sveikatos, bendruomenės paramos, mažų kasdienybės dovanų. Psichologijoje tai vadinama naudos radimu arba dėkingumo praktika.

Tyrimai rodo, kad paprastas pratimas – kiekvieną vakarą mintyse ar užrašant prisiminti tris tą dieną nutikusius gerus dalykus – per kelis mėnesius mažina depresijos simptomus ir didina subjektyvų laimės jausmą. Lucy Hone šeimoje šis principas įtvirtintas net vizualiai – virtuvėje kabo plakatai, primenantys „priimti gera“.

Klausimas, kuris grąžina kontrolę

Trečiasis, pasak Lucy Hone, ypač veiksmingas įrankis – nuolat sau užduodamas klausimas: „Ar tai, ką darau, man padeda, ar kenkia?“ Šis paprastas filtras gali būti taikomas mintims, veiksmams, įpročiams ir sprendimams.

Jis tinka tiek svarstant, ar verta dalyvauti varginančiame teismo procese, tiek renkantis, ar dar valandą naršyti socialiniuose tinkluose, ar geriau išsimiegoti. Tokiu būdu žmogus bent iš dalies atgauna kontrolės jausmą, kuris krizės metu dažnai būna visiškai prarastas.

Pasak psichologės, atsparumas nėra įgimta savybė, kurią turi tik išrinktieji. Tai kasdien treniruojami mąstymo ir elgesio įgūdžiai, prieinami kiekvienam. Nors jie nepanaikina gedulo ir skausmo, padeda išmokti gyventi kartu su jais, o ne visiškai sustingti.

Lucy Hone patirtis ir moksliniai tyrimai susilieja į vieną žinią: net ir po didžiausių praradimų žmogus gali ne tik išlikti, bet ir sukurti naują, prasmingą gyvenimą, kuriame kartu telpa ir meilė, ir netektis.