Šeštadienį, sausio 17 d., Vilniaus rajono savivaldybė pagerbė žmones, kurie savo veikla ir pasiekimais garsina Vilniaus rajono vardą Lietuvoje ir pasaulyje. Laureatai išsiskyrė įvairiose srityse – nuo kultūros ir meno, inovacijų ir verslo iki sporto bei labdaringos veiklos.
Garbingi metų apdovanojimai Vilniaus rajono istorijoje įteikti antrą kartą.
Auganti tradicija: dėmesys žmonėms ir jų darbams
„Džiugu, kad 2024 metais užgimusi šių apdovanojimų iniciatyva sėkmingai tęsiasi ir tampa prasminga tradicija – tradicija pastebėti, įvertinti ir viešai padėkoti tiems, kurie prisideda prie Vilniaus krašto augimo.
Vilniaus rajonas – tai ne tik graži gamta ar turtinga istorinė atmintis. Pirmiausia tai žmonės. Žmonės, kurie buria bendruomenes, ugdo jaunąją kartą, saugo kultūrą, religiją ir tradicijas, stiprina socialinę gerovę bei sveikatos apsaugą, kuria ir augina verslus, garsina mūsų kraštą sporto arenose, moksle ir mene. Tai žmonės, kurie savo darbu ir pavyzdžiu įkvepia, telkia ir rodo, ką reiškia tikra ir nuoširdi lyderystė“, – šventės metu sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.
Iškilminga ceremonija vyko Vilniaus r. Rudaminos meno mokykloje, kur buvo apdovanota dešimt laureatų.
Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė, einanti ir Apdovanojimų už nuopelnus Vilniaus kraštui ir jo žmonėms komiteto pirmininkės pareigas, pabrėžė, kad šiemet komitetui teko itin atsakingas darbas.
„Gavome 59 kandidatūras – 59 istorijas, 59 skirtingus gyvenimo kelius, kupinus pasiaukojimo, talento, atkaklumo ir meilės Vilniaus rajonui. Už kiekvieno vardo slypėjo žmonės, bendruomenės, ištisos patirtys ir likimai. Tai buvo ne skaičiai. Tai buvo gyvos istorijos“, – kalbėjo E. Tamošiūnaitė.
Dalis laureatų pasidalijo savo veiklos istorijomis, jų reikšme bendruomenei ir tuo, ką asmeniškai jiems reiškia šis apdovanojimas.
Katažyna Cibulskė: cimbolų tradicijos atgaivinimas
Katažyna Cibulskė tapo laureate už cimbolų tradicijos atgaivinimą. Nuo jaunystės svajojusi išmokti groti cimbolais, ji susidūrė su problema – šio instrumento nebuvo kur įsigyti, nebuvo ir vietų, kur būtų galima jo mokytis.
Katažynos kelias su cimbolais prasidėjo, kai ji netyčia sužinojo, kad tokį instrumentą turi Nemenčinės kultūros centras, tačiau juo niekas negroja. Tuomet ji nusprendė tai pakeisti. Šiandien Katažyna aktyviai dirba, siekdama atgaivinti primirštą cimbolų tradiciją.
Pasak laureatės, apdovanojimas jai – didelis moralinis įvertinimas:
„Jaučiuosi pagerbta. Tai ne tik asmeninis pasiekimas, bet ir stipri paskata tęsti pradėtą veiklą“, – sako K. Cibulskė.
„Didžiausia mano motyvacija veikti Vilniaus krašto ir jo gyventojų labui yra gilus asmeninis ryšys su šia vieta – čia mano kraštas, mano šaknys. Noriu atgaivinti senąsias tradicijas, saugoti ir puoselėti esamas, nes tai padeda Vilniaus kraštui išlaikyti savo kultūrinį unikalumą“, – tęsia ji.
Katažynos teigimu, cimbolų tradicija kilusi iš Vilniaus krašto, todėl jos negalima palikti užmarštyje – ją būtina atgaivinti ir populiarinti, kaip ir Vilniaus krašto verbų rišimo tradiciją. Puoselėdami šias praktikas, stipriname krašto vertybes ir kuriame tvirtą, solidarią bendruomenę.
„Svarbios ir tokios vertybės kaip pagarba paveldui, bendradarbiavimas bei atvirumas įvairovei. Būtina derinti tradicijas su šiuolaikinėmis idėjomis, stiprinant ryšį tarp vyresniosios kartos ir jaunimo“, – pabrėžia ji.
Katažyna neslepia, kad jos veikla sulaukė didelio susidomėjimo – tiek iš vietos gyventojų, tiek iš kitų Vilniaus rajono vietovių.
„Tai reikšmingai prisideda prie muzikinio paveldo išsaugojimo. Vietos gyventojai turi galimybę susipažinti su unikaliu instrumentu, išmokti juo groti ir prisidėti prie tradicinės kultūros puoselėjimo. Net sostinėje tokios galimybės nėra – tai daro mus išskirtinius ir matomus“, – sako cimbolininkė.
Tadas Šileika: pedagoginė lyderystė ir inovatyvi muzika
Tadas Šileika apdovanotas už pedagoginę lyderystę ir inovatyvių muzikos ugdymo metodų kūrimą. Dirbdamas Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazijoje, jis savo gyvenimą glaudžiai sieja su muzika ir ugdymu.
„Esu laimingas galėdamas aktyviai veikti socialinėje, pedagoginėje ir meninėje srityse. Visos jos man ne tik labai įdomios, bet ir prasmingos. O šis apdovanojimas, matyt, parodo, kad galbūt kažką darau teisingai“, – sako pedagogas.
Jo teigimu, be vertybinio pagrindo tokia veikla būtų neįmanoma:
„Kalbant apie vertybes, man svarbios pagarba kitam ir asmeninė atsakomybė, tačiau netikiu, kad tai galima pasiekti dirbtinai. Tinkamos kultūros puoselėjimas – atviros mąstysenos skatinimas, darbų pasidalijimas, jaunimo įtraukimas į sprendimų priėmimą, įvairiapusis švietimas – tikiu, kad tikrai prisideda prie to“, – teigia T. Šileika.
Jis yra ir dirigentas, orkestrų vadovas, kompozitorius. Paklaustas apie reikšmingiausią savo rezultatą vietos bendruomenei, Tadas išskyrė orkestro atsiradimą Paberžėje:
„Nebūtinai reikšmingiausiu, bet asmeniškai vienu maloniausių būtų orkestro Paberžėje atsiradimas. Jis buvo kuriamas visiškai nuo nulio. Tam reikėjo sukurti naują mokymo metodiką, nes anksčiau naudojamos, atsižvelgiant į sparčiai kintančią visuomenę, tapo neefektyvios. Vis dar daug dalykų liko neįgyvendinta, tačiau tikiu, kad esame teisingame kelyje – esame atpažįstami, gerai vertinami, teikiame publikai džiaugsmą, o vietos bendruomenei – pasididžiavimą“, – sako T. Šileika.
Janina Norkunienė: verbų tradicijos puoselėtoja
Janina Norkunienė, kolektyvo „Cicha Nowinka“ vadovė ir Čekoniškių verbų ir buities seklyčios įkūrėja, pagerbta už Vilniaus krašto verbų tradicijos puoselėjimą ir sklaidą.
„Žinoma, tai didelis džiaugsmas. Juk tai – 31 metų etnografinio darbo, veiklos ir bendravimo su meistrais įvertinimas. Man labai smagu ir jautru. Šį apdovanojimą vertinu kaip bendrą mano ir kartu dirbusių žmonių, bendruomenės darbo rezultatą. Tai tarsi viso kelio – su palaikymu, iššūkiais, sėkmėmis ir nesėkmėmis – priėmimas ir įvertinimas“, – sako J. Norkunienė.
Pasak etnografės, didžiausia motyvacija – etninės kultūros svarba: jos išliekamoji vertė, statusas ir tautinio identiteto reikšmė. Ji dirba lietuvių ir lenkų bendruomenių paveldo išsaugojimo srityje.
„Tai, ką darau, išsiskiria savo lokalumu: verbos, vietinės dainos, jų ypatumai, amatai, amatininkų paieška, jų istorinis kelias. Visa tai per daugelį metų tapo mano bendravimo su žmonėmis dalimi, kol dar gyva jų atmintis. Etnografinė veikla – tai Vilniaus krašto etnokultūrinio paveldo paieška ir sklaida. Tai darau per etnografinį verbų rišėjų ansamblį „Cicha Nowinka“, per edukacijas ir renginius Čekoniškių verbų ir buities seklyčioje bei kitur, dalindamasi žiniomis su žiniasklaida. Labai svarbu, kad buvo galimybė leisti leidinius, dalyvauti tautinėse konferencijose ir skaityti pranešimus etninės kultūros tema, ypač apie Vilniaus kraštą“, – pasakoja ji.
Janinos Norkunienės tyrimų laukas platus: jis apima Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonus, buvusias Baltarusijos teritorijas bei dalį Širvintų rajono.
„Labai svarbus yra adekvatus šiandieninio pasaulio bei politinės situacijos suvokimas. Tradicijų nereikia nei dirbtinai brukti, nei agresyviai ginti – svarbu jų neišsigąsti ir neiškreipti. Reikia pateikti tai, kas nuo seno buvo perduodama iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą, išliekant ištikimiems etnokultūriniam paveldui ir etninei atminčiai.
Juk sakoma, kad atmintis ir pagarba prasideda šeimoje – šeimos atmintyje. Vėliau ji tampa tautos ir regiono atmintimi, o žvelgiant plačiau – ir visos šalies atmintimi“, – teigia J. Norkunienė.
Šiandien etnografė neįkainojamą kultūros paveldą, tokį kaip verbų pynimas, perduoda kitoms kartoms. Verbų rišimo tradicija svarstoma įtraukti į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, o tai leistų šiai tradicijai tapti plačiai žinomai pasauliniu mastu.
„Šio paveldo įtraukimas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą ir šiuo metu vykdomas UNESCO paraiškos vertinimo procesas yra labai svarbus ir didelis žingsnis“, – pabrėžia ji.
Pasak Janinos, ne mažiau svarbus ir liaudies dainų žinovų, liaudies medicinos bei kitų amatų meistrų pažinimas ir jų žinių išsaugojimas.
„Dažnai tai vyksta iš gryno geranoriškumo – dalijantis žodine informacija, šeimos albumų nuotraukomis ar prisiminimais, kurie byloja apie praeitį. Labai svarbūs ir bendruomeniški ryšiai, gyvi susitikimai, kontaktai – kartais be žodžių galima daug ką suprasti, priimti ar net nepriimti. Taip pat itin reikšmingi ryšiai yra su iš Lietuvos išvykusiomis šeimomis. Pavyzdžiui, šeimos, išvažiavusios iš Čekoniškių ir gyvenančios užsienyje, siunčia mums nuotraukas, pasakojančias apie prieškarinį laikotarpį, derliaus nuėmimo šventes, kasdienį gyvenimą.
Vietos bendruomenėje labai svarbus ir bendrų renginių organizavimas bei projektinė veikla. Turime daug tyliai dirbančių, bet labai svarbių žmonių – pateikėjų, amatininkų, savanorių, kurie be jokio atlygio padeda išsaugoti tai, kas atrasta ir brangu.
Ir, ko gero, pats svarbiausias dalykas, lemiantis sėkmingą bendradarbiavimą su vietos bendruomene, yra gebėjimas susėsti ir kartu spręsti problemas. Net ir mažos problemos, laiku neišspręstos, gali išaugti į didelius sunkumus, todėl dialogas ir tarpusavio pasitikėjimas yra kertiniai dalykai“, – pabrėžia J. Norkunienė.
Tėvas Józef Makarczyk: bažnyčios ir krašto istorijos įprasminimas
Tėvas Józef Makarczyk tapo laureatu už bažnyčios ir krašto istorijos įprasminimą bei sklaidą.
„Žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą, o išlaisvinti iš žmogaus tą dievišką atvaizdą – tai tiek uždavinys, tiek atpildas“, – sako kun. J. Makarczyk.
Tėvas Józef Makarczyk OFM Conv. nuo 2020 m. eina Medininkų Švč. Trejybės ir šv. Kazimiero parapijos klebono pareigas.
„Manau, kad kiekvienas mano pasiekimas pirmiausia yra Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino, kuriam priklausau, įvertinimas. Jis suteikė man galimybę tobulėti ir įgyti išsilavinimą. Tai taip pat tarsi apdovanojimas mano parapijai Karališkuosiuose Medininkuose, su kuria esu susijęs vykdydamas savo tarnystę. Išskirtiniai įvertinimai, mano nuomone, yra ne tik pagyrimas, bet ir užduotis – skatina dar aktyviau skleisti žinias bei pažinti gražiąją ir gerąją Vilniaus krašto kultūrą“, – pabrėžia tėvas Makarczyk.
Kunigas Józef Makarczyk yra žinoma asmenybė tarp lenkų Bažnyčios tyrinėtojų. Jo darbai, daugiausia skirti Pranciškonų ordino istorijai Lietuvių–Baltarusijos provincijoje, ne kartą cituoti mokslo literatūroje. Jo publikacijos yra reikšmingas indėlis tiriant vienuolinio gyvenimo istoriją Lenkijos mokslinėje tradicijoje.
„Vilniaus kraštas nuo seno buvo žinomas ne tik dėl religijos, bet ir dėl kultūrinės, tautinės bei socialinės tolerancijos. Gyvendami įvairių geopolitinių sistemų pasienyje, žmonės visada sugebėdavo rasti tinkamą sprendimą. Jie mokėjo, kaip sakoma, savo virtuvėje kepti tiek duoną, tiek lavašą, žinodami, kaip valgyti cepelinus ir kibinus, marinuoti ne tik grybus, bet ir pomidorus. Šiandien tas turtas – kultūros ir tradicijų paveldas – yra labai svarbus. Norisi, kad ir toliau spindėtų ir būtų kiekvieno vilniečio bei „vilniuko“ pasididžiavimu“, – teigia klebonas.
Paklaustas, ką išskirtų iš savo pasiekimų, tėvas Makarczyk atsakė trumpai:
„Tai gana sudėtingas klausimas – niekada nevertinau savo pasiekimų. Prisimenu žodžius jau amžinybėn išėjusio pranciškonų brolio Benigno Murlinkiewicz, su kuriuo vienąkart vertinau eglutes bažnyčioje. Pasakiau jam: „Broli Benignai, ši eglutė dešinėje gražesnė.“ Jis man atsakė: „Abi gražios, tik kiekviena savaip.““
Juzef Šostakovski: kraštotyra ir literatūra
Juzef Šostakovski apdovanotas už Vilniaus krašto kraštotyros ir literatūros puoselėjimą. Jis džiaugiasi aktyvia kultūrine veikla Vilniaus rajone, tačiau pastebi, kad dažnai trūksta analitinių aprašymų. Todėl, dirbdamas šioje srityje, siekia bent iš dalies užpildyti šią spragą, o apdovanojimą laiko paskata tęsti darbus.
„Tiesiog džiaugiuosi. Tai taip pat proga pamąstyti – gal pavyks parašyti ir išleisti dar ką nors apie Lietuvoje kūrusį poetą Vladislavą Sirokomlę. Matau būtinybę puoselėti jo atminimą. Svarbu įvertinti žmonių atsidavimą, kuriant rajono ir net regiono kultūrinį palikimą, nes Lietuvos kultūrą ir ekonomiką sudaro atskirų jos regionų pasiekimai“, – sako Šostakovskis.
Dirbdamas Vladislavo Sirokomlės muziejuje, jis pasiekė ne vieną literatūrinį rezultatą.
„Pavyko parašyti kelias knygas apie Vilniaus kraštą ir čia vykstančius kultūrinius reiškinius. Jas išleido Vladislavo Sirokomlės muziejus. Į šią veiklą įėjo ir katalogas, skirtas keliolikos paveikslų iš muziejaus kolekcijos parodai, kuri 2023 m. truko du mėnesius. Paveikslai buvo paskolinti iš Lietuvos nacionalinio muziejaus. Kartu su dr. Evelina Bukauskaite parašėme išsamų straipsnį katalogui“, – prisimena muziejininkas.
Bronė Danutė Beržinskienė: tarnystė medicinai ir pacientams
Vilniaus rajono savivaldybė pagerbė Bronę Danutę Beržinskienę už ilgametę tarnystę medicinai ir išskirtinį atsidavimą pacientams. Jos profesinis kelias – tai ne tik kasdienis gydytojos darbas, bet ir nuoseklus indėlis į visuomenės sveikatos stiprinimą.
„Labai džiaugiuosi būdama pagerbta ir įvertinta už indėlį į Vilniaus krašto visuomenės gerovę. Esu gydytoja, todėl visuomenės sveikata man visada buvo ir išlieka svarbiausia. Man rūpi kiekvieno paciento sveikatos problemos. Didžiausia vertybė – žmonių sveikata, todėl, esant galimybei, visuomet patariu ir sveikos gyvensenos klausimais. Džiaugiuosi galėdama prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo“, – teigia gydytoja.
Šiuo metu Bronė Danutė Beržinskienė dirba Riešės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Jos indėlis vertinamas ne tik kaip aukšto profesinio lygio veikla, bet ir kaip įkvepiantis pavyzdys bendruomenei – rodantis, kad nuoširdus atsidavimas ir rūpestis žmogumi kuria tvirtesnę ir sveikesnę visuomenę.
Sužionių kaimo bendruomenė: labdara ir rūpestis žmonėmis
Šiemet apdovanota ir Sužionių kaimo bendruomenė – už nuoširdų rūpinimąsi bendruomene ir labdaringą veiklą. Bendruomenės pirmininkas Vladislav Maliuk pabrėžia, kad jų veikla nėra skirta apdovanojimams.
„Tai darome iš širdies ir dėl žmonių. Tačiau visada malonu, kai tavo pastangos yra pastebimos ir įvertinamos. Ypač prasminga tai matyti žinant, kad mūsų labdaringa akcija „Stebuklingos Šv. Kalėdos kaimo vaikams“ gyvuoja jau 17 metų. Šiandien mes lankome tų vaikų vaikus, kuriuos kadaise patys lankėme pirmuosiuose Kalėdų žygiuose, o visos šeimos kiekvienų metų gruodžio 25-ąją laukia mūsų Kalėdų Senelių. Tai rodo, kad bendruomenės darbas palieka tikrą, gyvą pėdsaką. Todėl šis apdovanojimas man – visų metų bendrystės, pasitikėjimo ir nuoširdaus darbo pripažinimas“, – sako V. Maliuk.
Jį labiausiai motyvuoja noras gražinti savo aplinką:
„Svarbu, kad jaunimas, grįžtantis į kaimą savaitgaliais ar aplankyti tėvų bei artimųjų kapų, matytų – kaimas gražėja, gyvena, o ne degraduoja. Noriu, kad jiems kiltų natūralus noras dalyvauti bendruomenės renginiuose, pabūti kartu, net jei jie gyvena kitur. Man svarbu rodyti pavyzdžiu, kad žmonės patys gali kurti sau palankią vietą gyventi, o ne tik laukti, kol kažką „numes“ valdžia“, – pabrėžia bendruomenės pirmininkas.
„Manau, kad stiprios ir tvarios bendruomenės pagrindas – žmogiškumas, bendrystė ir socialinis jautrumas. Tai ne tik gražios iniciatyvos, bet ir tikras rūpestis žmogumi – vaiku, šeima, senjoru. Svarbus yra aktyvumas, atsakomybė ir bendradarbiavimas su savivaldybe. Kai savivaldybė remia bendruomenių veiklas, jų kokybė tampa geresnė, jos tampa tvaresnės ir patrauklesnės. Gyvendami šalia Vilniaus, siekiame, kad vietos renginiai būtų konkurencingi, šiuolaikiški ir pritrauktų žmones, rodydami, kad ir regionuose galima kurti aukšto lygio bendruomeninį gyvenimą“, – papildo V. Maliuk.
Didžiausiu savo pasiekimu jis laiko labdaringą akciją „Stebuklingos Šv. Kalėdos kaimo vaikams“, tapusią gražia tradicija visai seniūnijai.
„Šios iniciatyvos dėka buvome įvertinti ir nacionaliniu mastu – 2016 m. gavome LR Žemės ūkio ministerijos apdovanojimą „Spindulys“ už socialinį jautrumą, patekdami tarp 8 jautriausių bendruomenių iš 100 aktyviausių Lietuvos kaimo bendruomenių. 2022 m. buvome pakviesti į Prezidentūrą, kur kartu su 20 Sužionių seniūnijos vaikų dalyvavome Prezidentūros Kalėdų eglės įžiebime su Prezidentu Gitanu Nausėda ir Pirmąja ponia Diana Nausėdiene – vaikai buvo pasveikinti ir apdovanoti. Tokios akimirkos parodo, kad net ir nedidelė kaimo bendruomenė gali sukurti didelę prasmę ir suteikti vaikams nepamirštamų gyvenimo patirčių“, – sako V. Maliuk.
Kiti 2025 metų laureatai
Tarp 2025 metų apdovanojimų laureatų taip pat yra:
- Fatima Asanavičienė – už totorių kultūrinio ir kulinarinio paveldo puoselėjimą. Visas jos gyvenimas glaudžiai susijęs su totorių kultūros, tautinės tapatybės ir bendruomeniškumo stiprinimu. Būdama Keturiasdešimt totorių kaimo totorių krašto bendruomenės narė, Fatima organizuoja veiklas ir iniciatyvas, skatinančias tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą skirtingų tautybių žmonėms.
- Vidmantas Pelėda – už investicijas į verslo ir sporto plėtrą. Jo veikla ir atsidavimas futbolui bei sportui tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip iš vizijos ir entuziazmo gimsta realūs pokyčiai Vilniaus rajono sporto gyvenime. Jo iniciatyva įkurtas futbolo klubas FK „TransInvest“, per kelerius metus išaugęs į stiprią sporto bendruomenę. Bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis, tarp jų Vilniaus rajono savivaldybe, Avižienių seniūnijoje, Galinės kaime pernai atidarytas naujas stadionas. Vidmantas Pelėda yra UAB „Transekspedicija“ generalinis direktorius, šiemet minintis 35-uosius metus logistikos versle, iš kurių apie 25 metus sėkmingai plėtoja veiklą Vilniaus rajone, kurdamas darbo vietas vietos gyventojams.
- Smiltė Plytnykaitė – už reikšmingus tarptautinius pasiekimus plaukimo sporte. 18-metė Smiltė – profesionali plaukikė, Lietuvos plaukimo rinktinės narė, garsinanti ne tik Lietuvos, bet ir Nemenčinės krašto vardą. Praėjusių metų gruodį S. Plytnykaitė pagerino Rūtos Meilutytės Lietuvos rekordą, gyvavusį nuo 2014 m. Smiltė 50 m distanciją įveikė per 26,53 sek., o finale antrą vietą užėmusi R. Meilutytė finišavo per 28,02 sek.
Unikalus apdovanojimas – Vilniaus verba
Jau antrus metus Vilniaus rajono geriausieji apdovanojami tradicine Vilniaus verba, surišta sertifikuotų tautodailininkių ir įdėta į dizainerio Daliaus Razausko sukurtą kapsulės formos dėklą. Kapsulės pagrindas padengtas 24 karatų aukso danga.
Inicijuodama tokio apdovanojimo sukūrimą, Vilniaus rajono savivaldybė prisideda prie amatininkų tradicijų išsaugojimo ir unikalių tautodailės tradicijų puoselėjimo.
Apdovanojimų reikšmė ir atrankos procesas
2024 metais įsteigti savivaldybės metų apdovanojimai skiriami už nuopelnus kultūros, meno, inovacijų, verslo, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, savivaldos, aplinkosaugos, turizmo, labdaringos veiklos, sporto ir kitose srityse.
Pateiktas kandidatūras svarstė Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu sudarytas 11 narių komitetas, kurio teikimu sprendimą dėl apdovanojimų skyrimo atrinktiems laureatams priėmė savivaldybės taryba.
