Niekada nedarykite to lėktuve: buvusi stiuardesė įvardijo didžiausias keleivių klaidas

Ilgi skrydžiai daugeliui kelia iššūkių: sausas salono oras, ribota erdvė, miego stoka ir persikėlimas per laiko juostas gali greitai paversti kelionę varginančia. Buvusi stiuardesė Tiffany Hawk, su kelionių patirtimi dirbusi aviacijoje, išskyrė dažniausias keleivių klaidas, kurios dažnai kainuoja komfortą ir savijautą.

Jos teigimu, dalies problemų galima išvengti pasiruošus dar prieš įlipant į lėktuvą ir laikantis kelių paprastų įpročių skrydžio metu. Patarimai aktualūs ypač tolimojo susisiekimo maršrutuose, kur organizmas jautriau reaguoja į dehidrataciją ir miego režimo pokyčius.

Basos pėdos ir kitos higienos klaidos

Viena rizikingiausių klaidų, anot buvusios stiuardesės, yra vaikščiojimas lėktuvo salonu basomis. Grindys ir kiliminė danga ne visada turi galimybę būti giliai išvalomos po kiekvieno reiso, o prie tualetų pasitaikančios balos nebūtinai yra vanduo.

Jei norisi nusiauti batus, verta turėti šlepetes ar kojines, skirtas būtent skrydžiui. Tai mažas daiktas rankiniame bagaže, bet jis sumažina tiesioginį kontaktą su nešvarumais ir padeda jaustis patogiau ilgesnį laiką.

Miegas ir laiko juostos: ką daro ne taip?

Kita dažna klaida yra eksperimentavimas su migdomaisiais ar stipriais raminamaisiais, ypač pirmą kartą. Skrydžio metu svarbu išlikti gebančiam greitai reaguoti, o netinkamai parinkti vaistai gali sukelti nepageidaujamą mieguistumą ar kitus šalutinius poveikius.

Ji taip pat atkreipia dėmesį į įprotį visą skrydį praleisti žiūrint filmus ar žaidžiant planšetėje. Ilgas ekranų laikas gali apsunkinti užmigimą atvykus, ypač kai kertamos kelios laiko juostos, todėl verta kaitalioti veiklas ir palikti laiko poilsiui.

Vanduo, sluoksniuota apranga ir protingas pasiruošimas

Ilgose kelionėse keleiviai neretai sąmoningai geria mažiau vandens, kad rečiau reikėtų eiti į tualetą, tačiau tai gali atsisukti prieš juos. Salone drėgmė paprastai būna žema, todėl dehidratacija gali sustiprinti nuovargį, galvos skausmą ir pabloginti savijautą po nusileidimo.

„Jei įgula vandens nesiūlo dažnai, nebijokite paprašyti dar. O kad būtų paprasčiau, verta turėti tuščią gertuvę ir ją prisipildyti po saugumo patikros“, – sakė Tiffany Hawk.

Dar vienas paprastas, bet dažnai nuvertinamas sprendimas yra sluoksniuota apranga. Temperatūra lėktuve gali keistis, o jos sureguliuoti taip, kad tiktų visiems, praktiškai neįmanoma, todėl keli lengvi sluoksniai leidžia prisitaikyti be streso.

Tarp praktinių klaidų ji mini ir nepakankamą pasiruošimą elektronikai: ne visur būna veikiančių lizdų, o vien pasikliauti borto pramogų sistema ne visada saugu. Todėl prieš skrydį verta įkrauti įrenginius, atsisiųsti turinį neprisijungus ir turėti alternatyvą, pavyzdžiui, knygą ar podkastus.

Galiausiai, kelionę gali sugadinti ir per didelis alkoholio kiekis prieš skrydį ar jo metu, nes aukštyje poveikis dažnai juntamas stipriau, o kartu didėja dehidratacijos rizika. Panašiai ir gazuoti gėrimai gali prisidėti prie pilvo pūtimo, nes sumažėjęs slėgis skatina dujų plėtimąsi.

Komfortą ilguose skrydžiuose dažnai lemia smulkmenos: ausų kištukai, miego kaukė, lūpų balzamas ar drėkinamasis kremas gali tapti tuo skirtumu, kuris atskiria varginančią kelionę nuo pakenčiamos. Buvusios stiuardesės patarimas paprastas: geriau kelis daiktus numatyti iš anksto, nei vėliau bandyti gelbėtis ore.