Svarbus perspėjimas sklypų savininkams: iki 2026 metų būtina pasitikrinti naujus žemėlapius

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

Šie žemėlapiai yra svarbūs žemės savininkams ir ūkininkams, nes nuo jų priklauso, kokie veiklos apribojimai taikomi konkrečioms teritorijoms. Patvirtinti pakeitimai vėliau perduodami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios sąlygos pradeda galioti nuo jų įregistravimo NTR dienos.

Kas ir kodėl keičiama?

Pirminiai natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metų pabaigoje. Tuomet jie apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

VSTT nurodo, kad žemėlapiai tikslinami institucijos iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pranešimus. Pokyčius lemia ir natūrali gamtinė dinamika, kai buveinės susiformuoja, kinta arba išnyksta, o jų ribos pasislenka.

Teisinis pagrindas yra Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir žemėlapių rengimo bei tvirtinimo tvarka. Praktikoje tai reiškia, kad ribų tikslinimas nėra vienkartinis sprendimas, o nuolat atnaujinamas procesas.

Kada apribojimai pradeda galioti?

Naujai nustatytose arba pakeistose teritorijose specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Tuo tarpu panaikinamose teritorijose apribojimai nebegalioja nuo išregistravimo iš NTR dienos.

Toks mechanizmas svarbus planuojantiems darbus sklype: vien projekto viešinimas savaime dar nereiškia, kad ribos jau įsigaliojo. Vis dėlto, jei sklypas patenka į viešinamus pakeitimus, verta įsivertinti galimą poveikį planams ir konsultuotis iš anksto.

Kokie pagrindiniai draudimai taikomi?

Natūraliose pievose ir ganyklose iš esmės draudžiama jas suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais, įveisti mišką arba kitaip keisti žolynų būklę ir sudėtį. Kartu pabrėžiama, kad pievų ir ganyklų palaikymui reikalinga veikla, tokia kaip reguliarus šienavimas ar ganymas, dažnai yra ne tik leidžiama, bet ir rekomenduojama.

VSTT atkreipia dėmesį ir į Europos Bendrijos svarbos buveines, kuriose sumedėjusi augmenija turi būti tvarkoma taip, kad būtų užtikrintas buveinių ilgalaikis išlikimas ir gera būklė. Natūralias pievas ir ganyklas taip pat leidžiama aptverti, jei veikla neprieštarauja taikomiems reikalavimams.

Pelkėse ir šaltinynuose draudimai susiję pirmiausia su hidrologiniu režimu ir augaline danga. Draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti šaltinynų hidrologinį režimą, ardyti pelkių augalinę dangą, taip pat pelkes paversti ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais.

Kartu numatytos ir išimtys, kai tam tikra veikla galima, jei teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai. Kai kuriose žemapelkėse ir šlapynėse, įtrauktose į pelkių ir šaltinynų teritorijas, gali būti leidžiamas ekstensyvus ganymas.

„Žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino, nes jis priklauso nuo kintančios gamtinės situacijos ir teisinio reguliavimo pokyčių“, – nurodo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti žemėlapius. Prašymuose paprastai prašoma nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir argumentus, kodėl ribos turėtų būti koreguojamos.

VSTT taip pat pabrėžia, kad natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jeigu ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, ir pretenduoti į atitinkamas išmokas. Konkrečios galimybės priklauso nuo taikomo režimo ir pasirinktų ūkininkavimo priemonių.

Gyventojams, planuojantiems ūkinius darbus ar investicijas, svarbiausia yra laiku pasitikrinti, ar sklypas nepatenka į viešinamus pakeitimus, ir įvertinti, ar planuojama veikla atitinka nustatytus apribojimus. Tai leidžia išvengti situacijų, kai darbai sustabdomi dėl vėliau paaiškėjusio specialiojo režimo.