Religinėms bendruomenėms paskirstė 30 tūkst. eurų: vienai parapijai atiteko didžioji dalis

Biržų rajono savivaldybė patvirtino 2026 metais tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos finansavimą iš savivaldybės biudžeto. Sprendimai įforminti mero potvarkiais, parengtais pagal paraiškas vertinusios komisijos nutarimus.

Šiai priemonei 2026 metais numatyta 30 000 eurų. Lėšos skirtos Biržų rajone veikiančioms bendruomenėms konkrečioms veikloms ir projektams, nuo paveldo objektų atnaujinimo iki edukacinių iniciatyvų.

Didžiausia suma – altoriaus ir pulto įrengimui

Didžiausia finansavimo dalis atiteko Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijai. Jai skirta 25 000 eurų projektui, susijusiam su bažnyčios altoriaus ir pulto gamyba bei įrengimu.

Toks paskirstymas rodo, kad savivaldybės programoje reikšmingą vietą užima ir sakralinio paveldo bei liturginės infrastruktūros tvarkymas. Praktikoje tai dažnai reiškia ir didesnes vienkartines investicijas, palyginti su renginiais ar edukacija.

Kiti projektai: stovykla, šildymas ir sauga

Papilio evangelikų reformatų parapijai skirta 1 500 eurų jaunimo stovyklai 2026 metais. Tai viena iš nedidelių, bet tęstinių iniciatyvų, kuriose finansavimas dažniausiai nukreipiamas į veiklų organizavimą ir dalyvių įtraukimą.

Biržų evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenei projektui „Išmani šiluma“ skirta 1 500 eurų. Pabiržės Švč. Trejybės parapijos iniciatyvai „Dievo artumo erdvė“ numatyta 1 000 eurų.

Biržų evangelikų reformatų parapijai taip pat skirta 1 000 eurų bažnyčios pastato priešgaisrinės apsaugos sistemos įrengimo pirmajam etapui. Nors prašyta didesnė suma, dalinis finansavimas leidžia pradėti darbus ir tęsti juos etapais.

Ką rodo paskirstymas?

Iš viso patvirtintas 30 000 eurų krepšelis paskirstytas penkiems projektams, o didžioji dalis atiteko vienai paraiškai. Tai įprasta, kai programoje konkuruoja skirtingo masto darbai: infrastruktūros projektai paprastai kainuoja daugiau nei renginiai ar mokymai.

Savivaldybės sprendimuose akcentuojamas projektinis principas, kai lėšos skiriamos konkrečioms veikloms, o ne bendrajam bendruomenių išlaikymui. Tokia praktika padeda aiškiau pagrįsti biudžeto panaudojimą ir įvertinti pasiektus rezultatus.