Alytaus miesto savivaldybės taryba 2026 metais balandžio 30 dieną sprendimu patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gaires visoje savivaldybės teritorijoje. Dokumentas apibrėžia, pagal kokius kriterijus mieste bus vertinami urbanistiniai, architektūriniai ir žemėtvarkos sprendiniai.
Gairėse įvardijama, kas Alytuje laikoma vertybėmis ir kokių sprendimų siekiama, taip pat nurodoma, kas miesto aplinkoje netoleruojama ar neskatinama. Savivaldybė pabrėžia, kad šis įrankis turėtų padėti užtikrinti nuoseklesnę miesto raidą ir gerinti viešosios erdvės bei statinių estetinę kokybę.
Kas keičiasi projektų vertinime?
Praktikoje gairės skirtos suvienodinti projektų vertinimą, kad sprendimai būtų priimami remiantis iš anksto apibrėžtais kriterijais, o ne vien subjektyviu vertinimu. Tai turėtų didinti sprendimų priėmimo aiškumą, mažinti ginčų riziką ir sudaryti labiau prognozuojamas sąlygas projektuotojams.
Gairių taikymo naudotojai įvardijami plačiai: savivaldybė, architektai ir projektuotojai, regioninė architektūros taryba, taip pat visuomenė. Savivaldybei tai tampa papildomu pagrindu argumentuoti sprendimus, o gyventojams lengviau suprasti, kodėl vieni sprendiniai palaikomi, kiti koreguojami.
Dėmesys fasadams ir smulkiems pakeitimams
Vienas svarbiausių akcentų gyventojams ir daugiabučių administratoriams – tvarkos pokyčiai dėl darbų, kurie anksčiau dažnai būdavo atliekami be detalesnio derinimo. Nurodoma, kad nuo šiol su Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriumi privaloma derinti ir tuos projektus, kurių anksčiau nereikėjo derinti.
Tarp tokių atvejų minimi kondicionierių įrengimas, balkonų stiklinimas, fasadų spalvinių sprendinių pakeitimai ir panašūs iš pirmo žvilgsnio nedideli darbai. Derinimas numatomas pateikiant paprastos rašytinės formos prašymą ir schemą, todėl siekiama suderinti greitesnę procedūrą su aiškesne miesto estetikos kontrole.
Kodėl savivaldybės diegia tokias gaires?
Lietuvoje daugėja praktikos, kai savivaldybės aiškiau apibrėžia architektūros kokybės kriterijus, kad sprendiniai būtų vertinami nuosekliai, o miesto vaizdas nekistų chaotiškai dėl pavienių nekoordintuotų pakeitimų. Dažniausiai tokie dokumentai aktualūs ne tik dideliems projektams, bet ir kasdieniams fasadų sprendiniams, kurie ilgainiui lemia bendrą kvartalų kokybę.
Alytaus atveju gairės turėtų tapti orientyru tiek naujiems statiniams, tiek esamų pastatų atnaujinimui, kai keičiami vizualiai reikšmingi elementai. Savivaldybė tikisi, kad tai prisidės prie darnesnės urbanistinės raidos ir didesnio pasitikėjimo sprendimų priėmimo procesu.
