Lietuva ruošiasi 2030 metams: Vytauto Didžiojo minėjimas gali nustebinti mastu
Seimas nutarimu 2030-uosius paskelbė Vytauto Didžiojo metais, o Kultūros ministerija pradėjo pasirengimą nacionaliniam minėjimui. Balandžio 22 dieną ministerijoje įvyko pirmasis už programos rengimą atsakingos darbo grupės posėdis.
Jame dalyvavo Trakų rajono savivaldybės atstovės, vicemerė Jolanta Abucevičienė ir mero patarėja Evelina Kislych-Šochienė. Savivaldybės, ypač istoriškai su Vytautu Didžiuoju siejami regionai, laikomi svarbiais partneriais planuojant renginius ir edukacines iniciatyvas.
Darbo grupė iki šių metų rudens planuoja parengti Vytauto Didžiojo metų minėjimo programos projektą, kuris veiks kaip priemonių planas. Kultūros ministerija taip pat numato kviesti visuomenę ir organizacijas teikti siūlymus, kad programa atlieptų ir valstybės institucijų, ir bendruomenių lūkesčius.
Programą ketinama rengti bendradarbiaujant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos vyskupų konferencija ir pagrindinėmis akademinėmis bei atminties institucijomis. Į procesą įtraukiami Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos istorijos institutas, taip pat Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.
Prie pasirengimo numatoma prijungti ir sektorių, atsakingą už viešinimą bei kultūrinę sklaidą, įskaitant Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, muziejų ir savivaldybių asociacijas. Kartu minimi ir nevyriausybiniai partneriai, tarp jų Vytauto Didžiojo 1430 paramos fondas bei Vytauto Didžiojo sąjunga.
Istorikų vertinimu, tokie teminiai metai paprastai tampa proga sutelkti dėmesį į švietimą, istorijos tyrimų sklaidą, parodų ir leidybos projektus, o taip pat tarptautinį Lietuvos istorinio pasakojimo pristatymą. Galutinė programos apimtis ir finansavimo kryptys paaiškės pateikus priemonių plano projektą ir jam perėjus derinimo procedūras.
