Įsigalioja draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą: daliai gyventojų teks keisti įpročius
Nuo 2026 m. gegužės 1 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose įsigalios draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą. Nors šis šildymo sezonas jau artėja prie pabaigos, Aplinkos ministerija ragina gyventojus nelaukti paskutinės minutės ir iš anksto įsivertinti, kokius šildymo sprendimus teks rinktis kitą sezoną. Pokyčiai aktualūs tiems, kurie šildymui naudoja akmens anglį, durpes ar lignitą.
Įsigaliojus Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimams, kietąjį iškastinį kurą bus draudžiama deginti miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkst. ar daugiau gyventojų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Draudimas taip pat bus taikomas kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse: Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje.
Gyventojai, planuojantys atsisakyti iškastinį kurą naudojančių katilų, ir toliau galės pasinaudoti valstybės parama. „Lietuvos energetikos agentūra“ administruoja paramą neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į efektyvesnes šilumos gamybos technologijas individualiuose namuose, kurie nėra prijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Informacija apie paramos sąlygas, finansuojamus įrenginius ir paraiškų teikimo tvarką skelbiama „Lietuvos energetikos agentūros“ interneto svetainėje.
„Lietuvos energetikos agentūros“ duomenimis, artimiausias kvietimas paramai gauti planuojamas 2026 m. liepos 1 d. Pagal 2021–2030 m. energetikos plėtros programos pažangos priemonę Nr. 03-001-06-05-01 „Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones viešuosiuose centrinės valdžios pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir įmonėse“ iškastinio kuro katilų keitimui namų ūkiuose iš viso numatyta skirti 37,2 mln. eurų. 2026 m. balandžio 7 d. duomenimis, taršius katilus jau pasikeitė 15 870 gyventojų, o išmokėta paramos suma siekė 52,29 mln. eurų (į šią sumą įtrauktos ir neefektyvių biomasės katilų keitimo priemonės).
Nuo gegužės 1 d. įsigalios ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, numatantys atsakomybę už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimus buitiniuose taršos šaltiniuose. Už pažeidimą gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų. Pažeidimų teisenos pradėjimu, tyrimais ir protokolų surašymu rūpinsis savivaldybių administracijų pareigūnai.
Kaip pabrėžia Aplinkos ministerija, šie pokyčiai yra viena iš priemonių, skirtų mažinti vietinę oro taršą tankiau apgyvendintose ir jautresnėse teritorijose. Deginant kietąjį iškastinį kurą į aplinkos orą patenka daugiau azoto oksidų, sieros dioksido, kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų teršalų nei naudojant švaresnius šildymo sprendimus, todėl didėja neigiamas poveikis oro kokybei ir gyventojų sveikatai.
