Daugiau parkų nei Lenkijoje ar Italijoje: ši šalis ruošiasi tapti gamtos mylėtojų rojumi
Kazachstanas, viena didžiausių ir žaliausių pasaulio valstybių, paskelbė planus plėsti nacionalinių parkų tinklą.
Skaičiuojama, kad iki 2035 metų saugomų teritorijų plotas turėtų padidėti maždaug 20 tūkst. kvadratinių kilometrų. Tuomet bendras saugomas plotas siektų apie 332 tūkst. kvadratinių kilometrų – daugiau nei Lenkijoje ar Italijoje.
Kazachstanas neretai siejamas su vieta, kur, kaip manoma, kilo obuolys. Šalis garsėja ir milžiniškomis stepėmis, ryškiai raudonu Čaryno kanjonu, įspūdingais Altajaus kalnais bei Kaindy ežeru, kurio vandenyje stūkso apsemtas miškas.
Ši Centrinės Azijos valstybė taip pat išsiskiria klajoklių kultūra – ypač erelių medžioklės tradicijomis – todėl kartais vadinama „klajūnų žeme“.
Nors šalis turi daug gamtinių išteklių ir įspūdingų vietovių, ji vis dar palyginti retai pasirenkama nuotykių ir gamtos turizmo mėgėjų. Tikimasi, kad naujos žaliosios erdvės ir infrastruktūros plėtra šią situaciją pakeis.
Kodėl Kazachstanas plečia nacionalinius parkus?
Pastaraisiais metais Kazachstanas daug investuoja į ekologinės pusiausvyros atkūrimą ir tvaraus turizmo skatinimą. Nacionalinių parkų plėtra – platesnės biologinės įvairovės strategijos dalis, pavadintos „Biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimo koncepcija 2026–2035“.
Plane numatyta saugoti unikalias šalies teritorijas – nuo vėjuotų Aralo Karakumo dykumos kopų iki snieguotų Tian Šanio viršūnių ir Karkaraly miškų. Taip pat ketinama didinti miškų plotus: planuojama pasodinti arba atkurti apie 8 tūkst. kvadratinių kilometrų miško, be to, bus plečiamos esamos saugomos teritorijos.
Iniciatyva turėtų prisidėti ir prie Kazachstano biologinės įvairovės apsaugos. Šalyje priskaičiuojama daugiau kaip 6 tūkst. augalų rūšių ir apie 230 gyvūnų rūšių. Kai kurios jų, pavyzdžiui, Bucharos elnias, snieginis leopardas ir gazelė, yra nykimo rizikoje.
Tikimasi, kad tai atvers daugiau galimybių turizmui: gali išaugti paukščių stebėjimo, laukinių gyvūnų sekimo ir žygių miškais pasiūla.
Taip pat siekiama prisidėti prie tokių ekosistemų kaip Aralo jūros baseinas atkūrimo, o tai galėtų paskatinti tvarų ekoturizmą. Šalis jau sodina saksaulus išdžiūvusioje Aralo jūros dugno teritorijoje, kad būtų stabdoma tolesnė degradacija.
Plėtra turėtų reikšti ir patogesnę infrastruktūrą keliautojams: planuojama įrengti lankytojų centrus, daugiau „glamping“ tipo stovyklaviečių, naujų žygių ir pasivaikščiojimo takų, taip pat daugiau navigacinių ženklų, ypač Ile-Alatau ir Kolsai ežerų regionuose.
Daugiau dėmesio ketinama skirti jodinėjimui bei atokesniems ekokaimeliams, o šioms patirtims planuojama parengti ir daugiau gidų.
Be to, Kazachstanas į natūralias buveines grąžina kai kurias gyvūnų rūšis, tarp jų – tigrus, kulanų populiacijas ir Prževalskio arklius, siekdamas atkurti natūralių ekosistemų pusiausvyrą.
