Kieti keliai, maudantys klubai ir lėtinis sąnarių skausmas dažnai priimami kaip neišvengiama senėjimo dalis.
Vis dėlto, nors osteoartritas yra dažniausia sąnarių liga pasaulyje, specialistai pabrėžia, kad tai, kaip ją gydome ir bandome išvengti, labai prasilenkia su turimais moksliniais įrodymais.
Geriausias vaistas nuo osteoartrito neslypi nei tabletėje, nei operacinėje – tai judėjimas. Tačiau daugelyje šalių ir sveikatos priežiūros sistemų pacientams per retai pasiūlomas vienintelis būdas, kuris realiai apsaugo sąnarius ir mažina skausmą – fizinis aktyvumas.
Fizinis krūvis yra vienas veiksmingiausių lėtinių, judėjimą ribojančių sąnarių ligų, tokių kaip osteoartritas, gydymo būdų. Tačiau daugelis pacientų tokio gydymo apskritai negauna.
Tyrimai, atlikti skirtingose sveikatos sistemose Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Jungtinėse Valstijose, rodo tą pačią tendenciją: mažiau nei pusei osteoartritu sergančių žmonių pirminės sveikatos priežiūros gydytojai rekomenduoja mankštą ar kineziterapiją.
Daugiau kaip 60 procentų pacientų skiriami gydymo būdai, kurių gairės nerekomenduoja, o maždaug 40 procentų nukreipiami pas chirurgą dar nebandžius konservatyvių, neoperacinių gydymo priemonių.
Norint suprasti, kodėl tokie skaičiai kelia nerimą, verta paaiškinti, ką sąnariams daro judėjimas. Osteoartritas yra pati dažniausia artrito forma, jau dabar paveikusi daugiau nei 595 milijonus žmonių visame pasaulyje.
Pagal pasaulinį tyrimą, publikuotą medicinos žurnale „The Lancet“, šis skaičius iki 2050 metų gali priartėti prie vieno milijardo. Šią tendenciją lemia ilgesnė gyvenimo trukmė, vis sėdimesnis gyvenimo būdas ir augantis antsvorį ar nutukimą turinčių žmonių skaičius.
Tačiau reguliariai besimankštinantys žmonės fiziškai ir biologiškai apsaugo save nuo osteoartrito išsivystymo ir sunkesnių jo formų.
Sąnarinių kaulų galus dengia tvirta, apsauginė kremzlė, kuri neturi savo kraujotakos. Jai būtinas judėjimas.
Kaip kempinė, kremzlė susispaudžia mums vaikštant ar apkraunant sąnarį – skystis išspaudžiamas, o vėl atsileidžiant įsiurbiamos naujos maistinės medžiagos. Kiekvienas žingsnis padeda joms ir natūraliems „tepiklams“ cirkuliuoti bei palaikyti sąnario sveikatą.
Būtent dėl to senas osteoartrito aiškinimas kaip paprasto „susidėvėjimo“ yra klaidinantis. Sąnariai nėra automobilių padangos, kurios neišvengiamai nusitrina.
Osteoartritą kur kas tiksliau apibūdinti kaip ilgalaikį dėvėjimosi ir atsistatymo procesą, kuriame reguliarus judėjimas ir fizinis aktyvumas yra būtinas gijimui ir viso sąnario sveikatai.
Ligos taikinys – visas sąnarys
Šiandien žinoma, kad osteoartritas – tai viso sąnario liga. Ji paveikia sąnarinį skystį, po kremzle esantį kaulą, raiščius, aplinkinius raumenis ir net nervus, kurie dalyvauja judesyje.
Terapiniai pratimai veikia visus šiuos komponentus. Pavyzdžiui, raumenų silpnumas yra vienas ankstyviausių osteoartrito požymių, kurį galima sumažinti atliekant jėgos pratimus. Yra tvirtų įrodymų, kad silpni raumenys didina riziką tiek susirgti osteoartritu, tiek spartesniam ligos progresavimui.
Nervų ir raumenų kontrolė taip pat gali būti lavinama specialiomis neuromuskulinėmis pratimų programomis, pavyzdžiui, GLA:D® („Good Life with osteoArthritis: Denmark“) skirta klubo ir kelio osteoartritu sergantiems pacientams. Paprastai šios programos vykdomos kineziterapeutų prižiūrimose grupinėse treniruotėse, kur daugiausia dėmesio skiriama judesio kokybei, pusiausvyrai ir jėgai. Taip gerinamas sąnario stabilumas ir atkuriamas žmogaus pasitikėjimas savo judesiais.
Reikšmingas skausmo, sąnarių funkcijos ir gyvenimo kokybės pagerėjimas po tokių programų išlieka iki 12 mėnesių.
Fizinis aktyvumas yra „vaistas“ visam organizmui – jo nauda įrodyta daugiau kaip 26 lėtinėms ligoms. Esant osteoartritui, jis padeda ne tik stiprindamas kremzlę ir raumenis, bet ir mažindamas uždegimą, gerindamas medžiagų apykaitą ir veikdamas hormoninius pokyčius, kurie skatina ligos eigą.
Nutukimas yra vienas pagrindinių osteoartrito rizikos veiksnių, ir ne vien dėl didesnės mechaninės apkrovos sąnariams. Didelis uždegiminių medžiagų kiekis kraujyje ir sąnarių audiniuose gali ardyti kremzlę ir spartinti ligos progresavimą.
Reguliarus fizinis aktyvumas osteoartrito atveju gali priešintis šiems procesams net molekuliniu lygmeniu – mažinti uždegimo žymenis, riboti ląstelių pažeidimus ir net keisti genų raišką.
Pirmiausia – judėjimas, vėliau – operacija
Šiuo metu nėra vaistų, kurie galėtų pakeisti osteoartrito eigą. Sąnario keitimo operacija kai kuriems žmonėms gali kardinaliai pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau tai – didelė, sudėtinga intervencija, ir ji ne visada būna sėkminga.
Fiziniai pratimai turėtų būti išbandomi pirmiausia ir tęsiami visose ligos stadijose. Jie turi kur kas mažiau šalutinių poveikių ir teikia daugybę papildomų sveikatos privalumų.
Osteoartritas – tai ne tiesiog „nusidėvėję“ sąnariai. Ligą lemia raumenų jėga, uždegimas, medžiagų apykaita ir gyvenimo būdas.
Reguliarus, tikslingas fizinis krūvis vienu metu veikia daugelį šių veiksnių – padeda apsaugoti kremzlę, stiprina visą sąnarį ir gerina bendrą sveikatą. Prieš svarstant operaciją, judėjimas išlieka viena galingiausių priemonių kovojant su sąnarių skausmu ir osteoartritu.
