Ilgą laiką pati tikėjau mitu, kad bute su šiaurine ar prastai apšviesta langų ekspozicija beveik neįmanoma auginti kambarinių augalų. Kaskart, kai gaudavau dovanų gėlę vazone, nepaisant visų pastangų, nepavykdavo suteikti jai tinkamų sąlygų ir išlaikyti gražios bei sveikos. Tai taip nuvylė, kad metams visiškai atsisakiau kambarinių gėlių – palangės liko tuščios.
Viskas pasikeitė tada, kai internete ėmė rastis vis daugiau kambarinių augalų entuziastų. Jie dalijosi patirtimi, kaip augalus tręšti, atpažinti ligas ir kenkėjus, kaip teisingai persodinti. Stebėjau tai su susidomėjimu, tačiau be didelio tikėjimo, kad bent vienas augalas išgyventų mano „tamsiame“ bute (žinoma, tai tik sąlyginis pasakymas – gyvenu ne rūsyje, tik pro langus beveik nekrenta tiesioginė saulė).
Galiausiai atradau žmonių pasakojimų būtent apie tas rūšis, kurioms geriausiai sekasi augti prastesnėje šviesoje. Dar daugiau – yra augalų, kuriems būtina išsklaidyta, švelni, netiesioginė šviesa, kad jie atskleistų visą savo grožį. Rizikavau. Po kelių metų mano „kolekcija“ išsiplėtė, ir šiandien drąsiai galiu rekomenduoti keletą augalų, kurie puošia namus, valo orą, papildo interjerą ir, panašu, yra visiškai patenkinti tomis sąlygomis, kurias jiems galiu pasiūlyti.
Sansevjera – pasiruoškite daug vazonų
Viskas prasidėjo nuo sansevjeros – šis augalas garsėja tuo, kad ištveria beveik visas sąlygas. Be to, jis labai dėkingas: gana greitai leidžia naujus ūglius. Nuotraukoje matyti jauni, šviesiai žali lapai. Visus matomus egzempliorius išauginau iš vieno motininio augalo. Kai jaunos atžalos pradeda pernelyg „stumdytis“, atsargiai atskiriu jas nuo pagrindinio kerelio ir persodinu į atskirą vazoną.
Sansevjeros auga greitai, nereikalauja daug dėmesio, nemėgsta gausaus laistymo, o trąšų joms praktiškai nereikia. Pas mane jos stovi gana toli nuo lango, tad gauna mažiausiai šviesos iš visų kambarinių augalų – ir, panašu, tai joms visiškai netrukdo.
Pinigėlis – sėkmei ir gerovei
Sunku patikėti, bet pinigėlis nuotraukoje, kai jį sodinau kaip mažą atžalą, gautą iš draugės, buvo vos rodomojo piršto dydžio. Iš tokio mažo daigelio labai greitai išaugo solidus augalas, dabar atrodantis taip, kaip matote nuotraukoje. Tuo tarpu antrą jo stiebą atskyriau ir pasodinau dukros kambaryje.
Buvau įsitikinusi, kad augalui gali nepatikti naujas palangės „adresatas“ ir šiek tiek kitoks šviesos kritimo kampas, bet klydau – vos persodintas pinigėlis ėmė tankėti, stiebtis į viršų ir po kelių mėnesių atrodė taip, kaip norėjosi.
Mūsų namuose pinigėlis pavadintas neatsitiktinai – jo apvalūs, blizgūs lapai primena monetas. Pagal senus tikėjimus, šis augalas neša finansinį klestėjimą namams, kuriuose auga.
Du kartus per metus pinigėlį patręšiu bananų žievės antpilu, o laistau kartą per savaitę.
Skrydlapis – tikra „drama queen“
Kol su skrydlapiu pavyko „susitarti“, prireikė kelių mėnesių. Gavau nedidelį daigelį ir nuo pat pradžių jis aiškiai rodė, kas jam nepatinka. Pirmiausia turėjau išmokti teisingai laistyti: kai vandens būdavo per daug, ant žemės paviršiaus greitai atsirasdavo pelėsis, o kai vandens pritrūkdavo, augalas tiesiog nuvysdavo ir lapai nusvirdavo kone iki žemės.
Kai radome abiem priimtiną laistymo režimą, išryškėjo kita problema – vieta ir šviesos kiekis. Skrydlapiai nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Mano bute šviesos mažai, tad maniau, kad palangė čia bus pats tas. Vis dėlto augalas sureagavo kone teatrališkai: perdžiūvę lapai, vargšės plonos šakelės – skrydlapis tiesiog nyko akyse.
Nedaug galvodama pastačiau jį ant spintelės šalia lango, bet – svarbu! – už užuolaidos. Augalas atsigavo akimirksniu. Gal ir neatrodo kaip iš parodos, tačiau žydi tris kartus per metus, nuolat leidžia naujus lapus (nuotraukoje matyti ir žiedpumpuris, ir dar neišsiskleidęs jaunas lapas). Gyvename taikiai tol, kol nepamirštu jo palaistyti sekmadienį. Jei taip nutinka, pirmadienio rytą skrydlapis demonstruoja „apalpimą“ su nuleistais lapais. Po valandos nuo palaistymo visi lapai vėl stovi tiesiai. Tikra drama queen.
„Uošvienės liežuvis“ ir paslaptingas naktinis žiedas
Tai kiek kitokios veislės sansevjera, tačiau verta ją išskirti dėl vienos ypatingos savybės – žydėjimo. Mano nuostabai, vieną dieną tarp lapų pastebėjau žiedyną. Pasirodo, tinkamomis sąlygomis vėžūnė (sansevjera, dar vadinama „uošvienės liežuviu“) pražysta, ir tai daro labai įdomiai.
Jos žiedai kvepia tik naktį. Patikrinau – aromatą sunku su kuo nors palyginti: kažkas tarp vanilės saldumo, šviežio alyvų žiedo ir galbūt lelijos. Naktimis kvapas pripildo visą kambarį, ir tai išties žavinga. Mano augalas žydėjo jau dukart, nuotraukoje matyti jau peržydėjęs žiedynas.
Kiti pavėsį mėgstantys augalai, kuriuos verta išbandyti
Be jau minėtų augalų, mano namuose puikiai auga ir iš visai mažos atžalos išaugintas epipremnumas. Jis puikiai įsitaisė ant lentynos, kiek toliau nuo lango, ir labai sparčiai auga – dabar jo stiebas siekia daugiau nei metrą.
Dar vienas favoritas – medinė šeflera su labai įdomios formos lapais. Ji auga į viršų, tankėja ir, panašu, netrukus pradės užstoti visą langą. Taip pat auginu zamiokulką. Jam sekėsi kiek sunkiau – augdamas toliau nuo lango naujų ūglių beveik neleido. Tik perkėlus arčiau šviesos šaltinio, zamiokulkas atsigavo ir išleido naujus stiebus.
Kaip matyti, menkas šviesos kiekis, patenkantis pro jūsų langus, visai nėra kliūtis auginti daugybę nuostabių kambarinių augalų. Svarbiausia – pasirinkti tas rūšis, kurios mėgsta jūsų namų sąlygas, o ne bandyti prisitaikyti prie augalų, reikalaujančių tiesioginės saulės.
Jei kada nors nusivylėte ir nusprendėte, kad „kambarinės gėlės – ne jums“, verta pabandyti dar kartą – tik šįsyk pasirinkti pavėsį mėgstančius, ištvermingus augalus. Tegul žaliuoja tie jūsų, iš pirmo žvilgsnio niūrūs, bet augalams labai tinkami butai.
