23 šalies verslo ir valdžios institucijos pirmadienį pasirašė memorandumą „STOP kelių gadinimui“, kuriuo numato saugoti Lietuvos kelius nuo perkrauto transporto.
Memorandume numatyta išplėsti transporto svėrimo vietų tinklą, septynis kartus (1,9 mln. eurų) padidinti finansavimą Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atliekamai administracinių nusižengimų teisenai, taip pat didinti patikrinimų apimtis.
„Šiuo metu tikimybė būti patikrintam yra ypatingai maža, tačiau nuo šiol kontrolė bus stipresnė, patikrinimų – daugiau, o atsakomybė – neišvengiama“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Per trejus metus pagrindiniuose šalies keliuose bus įrengta 18 svarstyklių, skirtų tikrinti sunkiasvorėms transporto priemonėms – šiuo metu valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ analizuoja galimas svėrimo vietas, įrangos naudojimą, taip pat vyksta teisinės bazės analizė.
Anot Susisiekimo ministerijos, dėl sunkiojo transporto gabenamo viršsvorio keliai dėvisi greičiau nei turėtų, praranda savo tvirtumą, atsiranda provėžos, duobės, įtrūkimai ir brangaus remonto poreikis.
Skaičiuojama, kad 2024 m. A1, A2 ir A5 automagistralėmis per parą pravažiuodavo apie 17,6 tūkst. sunkiasvorių transporto priemonių, iš kurių ketvirtadalis viršijo leistiną svorį, kartais net dvigubai.
Memorandumas lieka atviras, prie jo galima bus prisijungti ir vėliau.
Jį jau pasirašė Susisiekimo, Aplinkos, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų atstovai, Muitinės ir Policijos departamentai, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „Via Lietuva“, „Kelių priežiūra“, LTSA, Transporto kompetencijų agentūra, „Viamatika“.
Taip pat – Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas, asociacija „Lietuvos keliai“, Lietuvos logistikos asociacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Lietuvos karjerų asociacija ir kitos.
Anot LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, prastėjanti šalies kelių būklė tiesiogiai veikia ir Lietuvos konkurencingumą, todėl būtina imtis kompleksinių sprendimų – gerinti infrastruktūros kokybę, skatinti geležinkelių ir vandens transporto naudojimą, technologijų taikymą.
„Nuo gerai veikiančio kelių tinklo priklauso, kaip efektyviai juda prekės ir paslaugos, kaip patraukliai atrodome investuotojams ir kiek galimybių atsiveria regionams“, – pabrėžė ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemar Urban.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
